Galvos odos ligos

Galvos odos ligos

Bėrimai galvos odoje gali atsirasti dėl pačių įvairiausių priežasčių, pvz., dėl uždegimų, infekcijos, sisteminių ligų ir pan. Dažnai diagnozę padeda nustatyti paciento papasakota ligos eiga bei konsultacijos metu atlikta nuodugni apžiūra. Diagnozuojant galvos odos ligas, svarbu įvertinti:

  • Paciento amžių (tam tikros ligos būdingesnės vaikams, o kitos, atvirkščiai - suaugusiems);
  • Ligos trukmę;
  • Lydinčius simptomus, pvz., niežulį, skausmą ar sisteminius reiškinius;
  • Buvusias odos ligas;
  • Bėrimą provokuojančius veiksnius;
  • Naudojamas plaukų priežiūros priemones bei procedūras;
  • Ar šeimos narių nevargina panašūs bėrimai.

Konsultacijos metu atliekama kruopšti galvos odos apžiūra. Kai kurie susirgimai paveikia ne tik skalpą, bet ir kitas odos sritis, todėl dažniausiai apžiūrimos ir kitos kūno sritys, ar juose nėra bėrimų. Esant neaiškiai diagnozei, gali būti atliekama skalpo odos biopsija bei histologinis tyrimas.

Registracija konsultacijai

Dažniausi galvos odos ligų požymiai bei jų priežastys

Pleiskanotos dėmės ir plokštelės. Pleiskanomis pasidengusios dėmės yra uždegimo požymis. Paprastai šiuos požymius lydi ir galvos odos paraudimas. Vaikams dažniausiai tokiais bėrimais pasireiškia galvos plaukuotosios dalies grybelinė infekcija, seborėjinis dermatitas bei atopinis dermatitas. Suaugusiems tai būna seborėjinio dermatito, psoriazės ar alerginio kontaktinio dermatito išraiška. Židininis odos paraudimas suragėjusiu paviršiumi gali byloti apie aktininę keratozę, ypač, jei pacientas yra senjoras.

Skalpo uždegiminiai procesai kartais gali lemti plaukų slinkimą. Visgi dažnu atveju tai būna grįžtamas procesas, t. y., išgydžius pagrindinę ligą, plaukai nustoja slinkti ir atauga. Negrįžtamas plaukų netekimas (randinė alopecija) pasireiškia tais atvejais, kai uždegimo pasėkoje yra sunaikinami plaukų folikulai. Taip nutinka sergant raudonąja vilklige, plokščiąja kerplige ir pan. Be to, negydomas skalpo odos grybelis taip pat gali lemti negrįžtamą nuplikimą.

Žemiau išvardintos ligos lengvai diagnozuojamos gydytojo dermatologo apžiūros metu. Dažniausiai diagnostikai neprireikia specialių tyrimų metodų. Odos biopsija atliekama itin neaiškiais atvejais, kai norima patikslinti diagnozę.

  • Galvos plaukuotosios dalies grybelis. Tai grybelių, priklausančių Trichophyton ir Microsporum gentims, sukeliama infekcija, dažna pleiskanojančių skalpo odos bėrimų priežastis vaikams, o suaugusiems- kiek retesnė. Skalpo grybelis pasireiškia pleiskanomis padengtomis dėmėmis ar plokštelėmis, kurias gali lydi uždegiminė reakcija. Kartais gali būti ir alopecijos židinių. Plaukai nulūžta prie pat folikulų, todėl infekuotoje vietoje susidaro „juodų taškelių“ vaizdas. Gali padidėti kaklo limfmazgiai. Diagnozės patvirtinimui gali būti atlikta pažeistos odos nuograndų mikroskopija. Plačiau apie grybelinę infekciją skaitykite skyrelyje „Odos grybelis“.
  • Seborėjinis dermatitas. Tai dažna pleiskanojančių galvos odos bėrimų priežastis tiek vaikams, tiek suaugusiems. Vaikams ši liga pasireiškia geltonų, riebių pleiskanų sankaupa skalpo srityje, dažnai vadinama „lopšio kepure“. Taip pat vaikams bėrimai gali išplisti ir į veidą, už ausų- atsiranda raudonos, riebiomis pleiskanomis padengtos dėmės. Suaugusiems seborėjinis dermatitas pažeidžia veidą (dažniausiai - antakius ir nosies raukšles), galvos odą, užausio sritį, viršutinę krūtinės dalį. Minėtose vietose atsiranda raudonos dėmės ar plokštelės, kurias dengia geltonos, riebios pleiskanos. Lengvesniais atvejais paraudimo gali ir nebūti. Kartais vargina niežulys. Plačiau skaitykite skyrelyje „ Seborėjinis dermatitas“.
  • Atopinis dermatitas. Vaikams atopinis dermatitas neretai pažeidžia veidą ir galvos odą - atsiranda paraudusių plotelių, pleiskanų, netgi šašų. Dažnai pažeidžiami ir galūnių tiesiamieji paviršiai. Vyresniems vaikams ir suaugusiems skalpą beria rečiau. Užtat lenkiamieji galūnių paviršiai yra dažniausiai paveikiama vieta. Būdingi bėrimai paraudusiomis plokštelėmis, nukasytomis papulėmis, odos sustorėjimas bei stiprus niežulys. Sunkiais atvejais pažeidžiama ir galvos oda. Atopinis dermatitas detaliau aprašytas skyreliuose „Atopinis dermatitas - rizikos veiksniai ir simptomai“, „Atopinio dermatito diagnostika ir klasifikacija“.
  • Psoriazė. Skalpo žvynelinė pasireiškia paraudusiomis plokštelėmis, kurias dengia sidabrinis žvynas. Niežulys būna įvairaus stiprumo, tačiau jo gali ir išvis nebūti. Žvynelinės bėrimų gali atsirasti ir kitose kūno vietose, pvz., ant tiesiamųjų paviršių, alkūnių, kelių, kryžkaulio srityje, nagų. Dažnai kas nors iš paciento artimųjų taip pat serga psoriaze. Plačiau skaitykite „Psoriazės simptomai“, „Odos ligos ir nagai“.
  • Alerginis kontaktinis dermatitas. Šiai ligai būdingos paraudusios dėmės ar plokštelės, pleiskanojimas. Sunkiais atvejais atsiranda pūslelių, erozijų, šašų, bėrimai šlapiuoja. Taip pat pacientus vargina stiprus niežulys. Dažniausiai bėrimo kaltininkais būna plaukų priežiūros produktuose esančios alergizuojančios medžiagos. Konkrečiam alergenui nustatyti, atliekami odos lopo testai. Liga plačiau aprašyta skyrelyje „Alerginis kontaktinis dermatitas“.
  • Aktininė keratozė. Skalpo srityje atsiranda viena ar kelios rausvos dėmelės, padengtos pleiskana. Bėrimų dydis įvairuoja nuo kelių milimetrų iki 2 cm. Liga būdingiausia vyresnio amžiaus žmonėms, ypač, jei galvos srityje plaukai yra išretėję (ar jų visai nėra), pacientai yra šviesios odos savininkai bei gyvenimo eigoje daug laiko praleidę saulėje. Nedidelė dalis aktininių keratozių transformuojasi į odos plokščialąstelinę karcinomą. Greitas augimas, didesnis nei 1 cm skersmuo, išopėjimas, jautrumas, sukietėjimas - tai „raudonos vėliavos“, raginančios nedelsti ir kreiptis į gydytoją dermatologą. Minėtais atvejais atliekama odos biopsija bei histologinis tyrimas, kad onkologinis susirgimas būtų diagnozuotas kuo anksčiau. Detaliau skaitykite „Priešvėžinės odos būklės ir odos vėžio prevencija“.

Papulės ir mazgeliai. Papulė yra iškilus, čiuopiamas odos bėrimo elementas, dažniausiai iki 1 cm dydžio. Mazgas taip pat yra iškilęs ir gerai čiuopiamas odos bėrimo elementas, tačiau jo matmenys yra didesni negu papulės. Mazginiai skalpo odos pažeidimai būdingi cistoms, gerybiniams dariniams ar netgi vėžiui. Cistos, alopecija ir kiti susirgimai diagnozuojami gydytojo apžiūros metu. Esant diagnostinių neaiškumų, atliekama odos biopsija bei histologinis ištyrimas.

  • Trichileminė cista. Tai keratinu užpildyta cista, susiformavusi iš išorinio plauko šaknies dangalo. Keratinas yra pagrindinis plaukų ir nagų struktūrinis baltymas. Šios cistos dažniausiai atsiranda galvos odoje, moterims kiek dažniau negu vyrams. Pastebėta, kad polinkis šių cistų atsiradimui yra šeiminis ir susijęs su autosominiu dominantiniu paveldėjimo tipu (t. y., jeigu vienas iš tėvų turi šių cistų, yra 50% tikimybė, jog ir vaikui atsiras tokių darinių). Trichileminė cista pasireiškia kaip paslankus, lygaus paviršiaus, odos spalvos darinys skalpo srityje. Dydis svyruoja nuo 0,5 cm iki 5 cm. Įvykus spontaniniam plyšimui, stebima stipri uždegiminė reakcija - darinys parausta, patinsta, tampa skausmingas. Šios cistos gydomos jas radikaliai pašalinant chirurginiu būdu.
  • Randinė alopecija. Vienas iš randėjančios alopecijos priežasčių yra keloidinė aknė, pažeidžianti pakaušio sritį. Liga būdingiausia tamsiaodžiams vyrams. Atsiranda uždegiminių papulių, pūlinukų, į keloidinius randus panašių kupolo pavidalo bėrimų. Gali varginti niežulys. Negydant, formuojasi dideli į keloidinius randus panašūs mazgai ir plokštelės. Plačiau skaitykite skyrelyje „Plaukų ligos“.
  • Dermoidinė cista. Tai lėtai augantis poodinis mazgas, kuris atsiranda dėl vaisiaus vystymosi anomalijų. Cistos viduje yra kitų odos struktūrų - plaukų folikulų, prakaito ar riebalinių liaukų. Šių cistų dažniausiai randama apie akis, tačiau neretai jų būna ir galvos srityje. Dažniausiai dermoidinė cista nustatoma vaikystėje - tėvai pastebi paslankų ar fiksuotą prie kaulo, tvirtą, 0,5-5 cm dydžio darinį galvos srityje. Vienintelis gydymo metodas - tai radikalus cistos pašalinimas.
  • Odos vėžys. Įvairios odos vėžio formos gali pasireikšti kaip papulės ar mazgeliai galvos odos srityje. Ilgai negyjanti ar periodiškai atsinaujinanti žaizdelė, odos sustorėjimas, greitas darinio kitimas- tai požymiai, į kuriuos nereikia numoti ranka. Pats dažniausias odos piktybinis navikas - tai bazalinių ląstelių karcinoma, tačiau skalpo srityje gali atsirasti ir kitų piktybinių darinių, pvz., odos plokščialąstelinė karcinoma, Merkelio ląstelių karcinoma, kuri pasireiškia kaip greitai augantis odos spalvos ar melsvai raudonas mazgelis. Diagnozei patvirtinti atliekama odos biopsija bei histologinis ištyrimas. Pagrindinis odos vėžio gydymo metodas - tai radikalus chirurginis naviko pašalinimas. Apie odos vėžį plačiau skaitykite skyreliuose „Odos vėžys“, „Odos vėžio diagnostika“, „Odos vėžio tipai“, „Melanoma“, „Odos plokščialąstelinė karcinoma“, „Bazalioma“, „Odos vėžio gydymas“, „Chirurginis odos vėžio gydymas“, „Odos vėžys - rizikos veiksniai ir simptomai“.
  • Metastazės. Galvos oda yra dažna vidaus organų piktybinių navikų metastazių vieta. Vėžio metastazių odoje požymiai - standūs, odos spalvos ar rausvi, violetiniai, hiperpigmentuoti mazgeliai. Taip pat gali būti ir dėmių, plokštelių, odos išopėjimų. Diagnozė patvirtinama atlikus darinio biopsiją ir histologinį ištyrimą, kuriame matoma, jog odos darinį sudaro tos pačios ląstelės, kaip ir pirminį naviką. Dažniausiai į odą metastazuoja krūties vėžys, plaučių vėžys, gerklų ir burnos vėžys, melanoma, storosios žarnos vėžys.

Pūlinukai. Pūlingi bėrimai galvos odos srityje gali atsirasti tiek dėl infekcinių procesų, tiek ir dėl neinfekcinės kilmės patologijos. Būtent dėl to svarbu atkreipti dėmesį į kitus lydinčius simptomus. Pagrindinės ligos, kurios gali pasireikšti pūlinukais skalpo srityje:

  • Folikulitas. Tai plauko folikulo uždegimas, kuris atsiranda dėl mikroorganizmų patekimo į patį folikulą. To pasėkoje atsiranda uždegiminės papulės ir pūlinukai. Atlikus pasėlis, dažniausiai identifikuojamas sukėlėjas- auksinis stafilokokas. Apie folikulito rizikos veiksnius, formas bei gydymą skaitykite skyrelyje „Folikulitas“.
  • Kerionas. Tai galvos odos grybelinės infekcijos komplikacija, kuri atsiranda dėl itin stiprios uždegiminės reakcijos į patekusią infekciją. Būdingas odos paraudimas su pūlinukais, mazgais, gali skirtis pūlingas sekretas, yra šašų. Bėrimas būna skausmingas, o plaukai pažeidimo vietoje lengvai išsipeša. Padidėja sritiniai limfmazgiai. Šiuo atveju visada skiriamas gydymas sisteminiais priešgrybeliniais preparatais. Plačiau skaitykite skyrelyje „Odos grybelis“.
  • Plikinantis folikulitas. Tai randėjančios alopecijos forma, kuriai būdingos uždegiminės papulės, pūlinukai ir randėjimas. Pūlinukai būna išsidėstę periferinėse išplikusio židinio zonose. Būdingas požymis - iš vienos folikulo angos auga keli plaukai. Plačiau skaitykite skyrelyje „Plaukų ligos“.
  • Keloidinė aknė. Pūlinukai yra dažnai sutinkamas šios ligos simptomas. Be pūlinukų, taip pat atsiranda ir kupolo formos į keloidinius randus panašios papulės ir plokštelės, dažniausiai pakaušio srityje. Keloidinė aknė plačiau aprašyta skyrelyje „Plaukų ligos“.

Pūslės ir erozijos. Alerginis kontaktinis dermatitas, juostinė pūslelinė, autoimuninės pūslinės ligos - tai tik keletas ligų pavyzdžių, kurios gali pasireikšti pūslėmis ir erozijomis galvos odoje.

  • Alerginis kontaktinis dermatitas. Sunkaus laipsnio alerginis kontaktinis dermatitas gali lemti ne tik paraudusių ir pleiskanojančių odos plotų atsiradimą, bet ir įvairaus dydžio pūslių susiformavimą. Dažnai pacientus vargina stiprus niežulys. Nors diagnostika nesudaro sunkumų, rekomenduojama atlikti odos lopo testą, kad būtų nustatytas konkretus alergenas. Plačiau skaitykite skyrelyje „Alerginis kontaktinis dermatitas“.
  • Juostinė pūslelinė. Tai virusinės kilmės liga, kuriai būdingas bėrimas pagal nervo eigą. Pažeista vieta parausta, atsiranda susigrupavusios pūslelės, kurios vėliau pavirsta į erozijas, pūlinukus ir šašus. Išbertą sritį skauda, degina, gelia, jaučiamas pulsavimas. Kartais minėti bėrimą lydintys simptomai būna ypač sunkūs. Detaliau skaitykite skyrelyje „Herpes zoster infekcija, arba juostinė pūslelinė“.
  • Autoimuninės pūslinės ligos. Tam tikros autoimuninės ligos turi polinkį pasireikšti bėrimais pūslėmis galvos odoje. Pavyzdžiai - herpetiforminis dermatitas, lakštinė pūslinė, tam tikri pemfigoido variantai. Plačiau skaitykite skyrelyje „Autoimuninės odos ligos“.

Randėjanti alopecija. Tai būklė, kai dėl negrįžtamo plaukų folikulų pažeidimo susiformuoja išplikimo židiniai, ir plaukai nebeatauga. Šiam plaukų netekimui būdinga ir tai, jog išplikimo židiniuose nesimato ir folikulų angų. Nustatyta daug randėjančios alopecijos formų, ir dauguma iš jų turi specifinių požymių. Šios būklės priežasties patikslinimui rekomenduojama atlikti odos biopsiją bei histologinį ištyrimą. Nustačius konkrečią priežastį, skiriamas gydymas. Dažniausios ligos, lemiančios randėjančios alopecijos išsivystymą:

  • Diskoidinė raudonoji vilkligė. Būdingos aiškių ribų uždegiminės plokštelės, folikulų užsikimšimas, atrofiniai pigmentuoti randai. Plačiau skaitykite skyrelyje „Autoimuninės odos ligos“.
  • Plokščioji kerpligė. Skalpo srityje stebima eritema aplink plaukų folikulus bei hiperkeratozė (suragėjimas). Detaliau skaitykite skyrelyje „Plokščioji kerpligė“.
  • Plikinantis folikulitas. Būdingos papulės, pūlinukai, iš vieno folikulo augantys keli plaukai. Liga detaliau aprašyta skyrelyje „Plaukų ligos“.
  • Keloidinė aknė. Pūlinukai yra dažnai sutinkamas šios ligos simptomas. Be pūlinukų, taip pat atsiranda ir kupolo formos į keloidinius randus panašios papulės ir plokštelės, dažniausiai pakaušio srityje. Keloidinė aknė plačiau aprašyta skyrelyje „Plaukų ligos“.

Niežulys. Galvos odos niežulys yra svarbus simptomas diagnozuojant skalpo ligas. Kartais tai gali būti vieninteliu galvos utėlėtumo požymiu. Be to, niežulys vargina ir esant kitoms odos ligoms.

  • Galvos utėlėtumas dažnai sukelia niežulį vaikams, bet šia infekcija gali susirgti ir suaugusieji. Sergantieji skundžiasi skalpo niežuliu, matomi nukasymai be kitų bėrimo elementų. Apžiūrint iš arti matomi utėlių kiaušinėliai, tvirtai prisikabinę prie plauko stiebo. Gali padidėti kaklo limfmazgiai. Plačiau skaitykite skyrelyje „Pedikuliozė“.
  • Kitos ligos, galinčios sukelti galvos odos niežulį - alerginis kontaktinis dermatitas, atopinis dermatitas, seborėjinis dermatitas, psoriazė. Jos dažnai sukelia ir kitų simptomų, ne tik niežulį. Niežai, kaip taisyklė, nepažeidžia galvos odos, nebent mažiems vaikams ir pacientams, turintiems imunodeficitą.

Dauguma galvos odos ligų diagnozuojamos remiantis klinikiniu vaizdu. Esant diagnostinių neaiškumų, atliekama odos biopsija bei histologinis ištyrimas. Kai kuriais atvejais atliekami ir tam tikri laboratoriniai tyrimai. Nustačius simptomų priežastį, skiriamas gydymas ir odos priežiūros planas. Todėl, jeigu Jus vargina galvos odos bėrimai, nedelskite ir pasikonsultuokite su gydytoju dermatologu.