Alerginis kontaktinis dermatitas

Alerginis kontaktinis dermatitas

Kontaktinis dermatitas - tai uždegiminė odos liga, sukeliama ant odos patekusios dirginančios medžiagos ir pasireiškianti iritacine arba alergine reakcija. Kontaktinis dermatitas, priklausomai nuo įvykusios reakcijos, būna dviejų tipų: iritacinis kontaktinis dermatitas arba alerginis kontaktinis dermatitas.

Iritacinio kontaktinio dermatito atveju odos pažeidimas vystosi nedalyvaujant imuninei sistemai. Bėrimas atsiranda dėl tiesioginio dirginančios medžiagos poveikio. Šią ligą gali sukelti vanduo (ypač ilgai kontaktuojant su vandeniu), rūgštys ir šarmai, įvairūs valikliai (detergentai), organiniai tirpikliai ir t. t.

Alerginio kontaktinio dermatito patogenezėje dalyvauja imuninė sistema, kuri alergenus „mato“ kaip organizmui pavojų keliančias molekules. Todėl kiekvieno kontakto su alergizuojančia medžiaga metu, imuninė sistema gamina antikūnus, nukreiptus į tos „kenksmingos molekulės“ neutralizavimą. Būtent minėtieji antikūnai ir sukelia alerginio kontaktinio dermatito simptomus. Svarbu prisiminti, kad bėrimai niekada neatsiras po pirmojo kontakto. Pirmą kartą kontaktuojant su alergizuojančia medžiaga, organizme vyksta tam tikri pokyčiai - sensibilizacija. Tai reiškia, kad žmogus tampa alergiškas konkrečiai medžiagai ir jo organizme atsiranda atminties ląstelės, kurios po sekančio kontakto su alergenu inicijuos apsaugines reakcijas, o kartu ir alerginio kontaktinio dermatito simptomų atsiradimą.

Registracija konsultacijai

Dažniausiai alergines reakcijas sukeliančios medžiagos:

  • Metalai ir jų turinčios medžiagos:

­ Nikelis: vienas iš labiausiai paplitusių alergenų. Jo randama pigiuose juvelyriniuose dirbiniuose, diržų sagtyse, pigioje bižuterijoje, virtuvės reikmenyse, chirurginiuose instrumentuose, monetose.

­   Chromas: šio metalo randama odos dirbiniuose, valikliuose, avalynės priežiūros priemonėse, degtukuose.

­   Kobaltas: įeina į plaukų dažų sudėtį, tatuiruočių dažus.

­   Varis: randamas monetose, kai kuriuose maistiniuose dažikliuose, insekticiduose, maisto prieduose.

­   Gyvsidabris: įeina į kai kurių dezinfekcinių priemonių ir balinančių medžiagų sudėtį, randamas maitinimo elementuose, odos dažuose.

  • Gamtinės kilmės alergenai - astrinių šeimos augalai (pvz., chrizantemos, saulėgrąžos, ramunėlės, saulutės), citrusiniai vaisiai, pušys, svogūnai, česnakai, hiacintai, salierai, tulpių svogūnėliai ir kt.
  • Į gumų sudėtį įeinančios medžiagos, pvz., tiuramas, karbamatas, parafenilendiaminas, merkaptobenzotiazolas. Šios cheminės medžiagos įeina į guminių produktų, latekso, odinių gaminių, netgi kramtomosios gumos sudėtį.
  • Kai kurie vaistai.

­   Lidokainas: nuskausminantis vaistas, plačiai naudojamas odontologijoje, kartais įeina į apsauginių kremų nuo saulės sudėtį.

­   Neomicinas: antibiotikas, įeina į akių lašų, ausų lašų, antibakterinių tepalų sudėtį.

­   Prokainas, mepivakainas: vietinei anestezijai naudojami vaistai

­   Kliokvinolis, nitrofurazonas: vietinio poveikio antibakteriniai preparatai

  • Konservantai:

­   Formalinas: įeina į dezinfekuojančių priemonių sudėtį, plačiai naudojamas parfumerijoje, dantų pastos, muilo ir plaukų dažų gamyboje.

­   Parabenai (etil-, metil-, propil-, butil-, benzil-): dažnai kosmetikos priemonėse naudojamos medžiagos, įeina į kremų, apsauginių priemonių nuo saulės, dezodorantų, lūpų dažų sudėtį, taip pat randamos ir tepamųjų kortikosteroidų sudėtyje.

­   Heksachlorfenas: įeina į putojančių ploviklių sudėtį.

  • Kitos medžiagos:

­   Degutas: randamas dažų, gumų ir kai kurių kremų sudėtyje.

­   Vaškas, lanolinas: įeina į daugelio kosmetinių priemonių sudėtį, pvz., kremų, tepalų, tonikų, vonios aliejų, pudros, blakstienų tušų, netgi vaikiško muilo.

­   Akrilas: įeina į įvairių dažų sudėtį, kai kurių gumų sudedamoji dalis, priklijuojamų nagų elementas.

­   Etilendiaminas: dažnai įeina į įvairių išorinio poveikio vaistų sudėtį.

­   Diaminodifenilmetanas- randamas insekticidų, repelentų sudėtyje.

­   Kanifolija - randama klijuose, hermetizuojančiose medžiagose, lake, mastikoje, valomosiose priemonės, ūkiškame muile, fejerverkuose, degtukuose.

Alerginio kontaktinio dermatito išsivystymui reikšmę gali turėti amžius, lytis, odos pigmentacijos tipas, kitos uždegiminės ligos, hormoniniai svyravimai ir kt. Dar vienas svarbus šios ligos rizikos veiksnys- tai odos apsauginio sluoksnio pažeidimas. Todėl labai dažnai alerginis kontaktinis dermatitas vystosi kaip profesinė liga, kuomet žmogus turi nuolatinį kontaktą su agresyviomis medžiagomis. Ilgainiui darbe naudojamos priemonės tampa alergizuojančios, o dėl profesinės veiklos patiriamos odos mikrotraumos sudaro palankią terpę ligai vystytis.

 Alerginio kontaktinio dermatito simptomai:

Nuo pirmojo kontakto su alergenu (t. y. medžiaga, kuri sukelia alerginę reakciją) iki simptomų atsiradimo praeina 7-14 dienų. Pacientams, kurie jau turi išsivysčiusią alergiją tam tikrai medžiagai, šis laikotarpis sutrumpėja iki 3 dienų.

Alerginio kontaktinio dermatito ir iritacinio kontaktinio dermatito simptomai yra panašūs. Tiek po kontakto su dirginančia medžiaga, tiek po kontakto su alergenu oda parausta, patinsta, atsiranda niežulys, šlapiavimas. Taip pat gali atsirasti pūslės, žaizdelės, šašai. Ilgai mechaniškai dirginant odą (pvz., kasantis), ji sustorėja ir pradeda pleiskanoti. Bėrimai sugyja po 1-3 savaičių. Tačiau šios ligos turi ir nežymių skirtumų. Pastebėta, kad iritacinio kontaktinio dermatito simptomai atsiranda praėjus 12 valandų po kontakto su dirginančia medžiaga, ir bėrimas pažeidžia tik tiesioginio sąlyčio sritis. Alerginių reakcijų apraiškos tampa matomos vėliau, per 12-72 val. nuo kontakto su alergenu (išskyrus pirminę sensibilizaciją, kuri užtrunka 7-10 dienų). Alerginio kontaktinio dermatito atveju bėrimas išplinta ir į tas zonas, kurios neturėjo sąlyčio su alergenu.

 Kaip diagnozuojamas alerginis kontaktinis dermatitas?

Gydytojas dermatologas diagnozuoja šią ligą apžiūrėdamas jūsų odą ir užduodamas keletą klausimų apie bėrimo atsiradimą. Tam, kad alerginis kontaktinis dermatitas būtų atskirtas nuo kitų ligų, sukeliančių panašius bėrimus, atliekami tam tikri tyrimai, dažniausiai- odos lopo (epikutaniniai) testai. Šie testai taip pat padeda nustatyti alergiją sukeliančias medžiagas. Jie taikomi diagnozuojant lėtojo tipo alergines reakcijas. Ant sveikos, nepažeistos nugaros odos klijuojamas specialus pleistras su labiausiai paplitusiomis alergizuojančios medžiagomis. Pleistras ant nugaros laikomas 48 valandas. Praėjus nurodytam terminui, testas nuklijuojamas. Po 48, 72 ir 96 valandų gydytojas vertina, ar tose vietose, kur buvo klijuoti alergenai, atsirado bėrimai. Pagal bėrimų intensyvumą sprendžiama apie alergiją (arba jos nebuvimą) konkrečiai medžiagai.

Testas atliekamas tik ligos remisijos metu. Pageidautina, kad prieš testą bent kelias dienas pacientas nebūtų vartojęs vaistų nuo alergijos, ypač kortikosteroidų. Tiek geriamieji, tiek tepamieji kortikosteroidai slopina reakcijas ir testo rezultatai būna netikslūs.

Būtina nustatyti alergizuojančias medžiagas ir jų vengti, kadangi sisteminės alergijos apraiškos gali būti pavojingos gyvybei ar lemti kitas pavojingas alergines reakcijas, pvz., Kvinkės edemą, bronchinę astmą.

 Alerginio kontaktinio dermatito gydymas

Svarbiausia - tai nustatyti alergeną ir jo vengti, kadangi simptomai atsiranda būtent po kontakto su alergizuojančia medžiaga. Kitas žingsnis - tai odos uždegimo gydymas. Svarbu:

  • Užtikrinti odos struktūrinį vientisumą
  • Atstatyti pažeistą epidermio barjerinę funkciją
  • Sudrėkinti odą
  • Saugoti odą nuo kitų dirginančių medžiagų

Pirmosiomis gydymo dienomis skiriami tepamieji kortikosteroidai. Šie vaistai mažina uždegimą, paraudimą ir niežulį. Gydymas užtrunka iki 14 dienų, vaistai vartojami 1-2 kartus per dieną. Tokie trumpi gydymo kursai yra visiškai nepavojingi ir nesukelia negrįžtamų odos pakitimų. Jeigu bėrimas išplito, skiriami geriamieji vaistai nuo alergijos- antihistamininiai preparatai. Jie mažina patinimą ir niežulį. Šie vaistai skiriami bent 10 dienų, 1 kartą per dieną. Esant sunkiai ligos eigai, skiriami geriamieji kortikosteroidai. Gydymo trukmę ir dozę parenka tik gydytojas, kadangi minėti vaistai gali sukelti nepageidaujamų reakcijų.

Tik gydytojas gali diagnozuoti ligą, nustatyti alergeną ir skirti tinkamą gydymą. Neužsiimkite savigyda ir neignoruokite atsiradusios ligos, kadangi negydant arba gydant netinkamai ji gali pereiti į lėtinę formą.

 Kasdienė odos priežiūra ir gyvensenos ypatumai sergant alerginiu kontaktiniu dermatitu

Svarbiausias šios ligos gydymo metodas - tai alergeno pašalinimas iš aplinkos. Rekomendacijos priklauso nuo konkretaus alergeno tipo:

  • Esant alergijai lateksui - venkite gaminių su šia medžiaga, rinkitės vinilines pirštines
  • Esant alergijai nikeliui - venkite visų gaminių su šiuo metalu. Rūbų sagas, užtrauktukus, sagtis pakeiskite į pagamintas iš  nerūdijančio plieno, aliuminio ar plastiko.
  • Esant bet kokiai alergijai, svarbu analizuoti bet kurio maisto produkto, kosmetikos gaminio ar buitinės chemijos priemonės sudėtį tam, kad būtų išvengta kontakto su jus alergizuojančia medžiaga.

Kitos praktinės rekomendacijos:

  • Patartina atsisakyti rūbų iš sintetinių audinių. Venkite ankštų, priglundančių drabužių, kurie tik dar labiau padidina trintį su oda.
  • Naudokite hipoalergines skalbimo priemones, pvz., vaikišką muilą ar atitinkamai žymėtas priemones. Venkite pernelyg šiltų patalpų, optimali kambario temperatūra - 24°.
  • Nesilankykite saunose ir pirtyse.
  • Maudydamiesi nesinaudokite šiurkščia šveitimo kempine- ji traumuoja odą. Vietoj jos rinkitės švelnią kempinę. Po maudynių netrinkite odos rankšluosčiu, o švelniai nusausinkite.
  • Ne mažiau svarbus vaidmuo tenka ir mitybai. Iš raciono išbraukite tuos produktus, kurie pasižymi kryžminėmis reakcijomis su Jūsų nustatytais alergenais, pvz., jeigu esate alergiškas beržo žiedadulkėms, alergijos simptomai gali atsirasti suvalgius obuolio ar morkos.

Sudėtingiau tampa, kai alerginės reakcijos išsivysto darbe naudojamoms medžiagoms. Tokiu atveju kartais tenka keisti profesiją.