Odos vėžys - rizikos veiksniai ir simptomai

Odos vėžys - rizikos veiksniai ir simptomai

Didžiausią įtaką odos vėžio išsivystymui turi saulės spinduliai, genetinis polinkis, pramonėje naudojamos cheminės medžiagos. Žalingas ultravioletinių spindulių poveikis išlieka svarbiausia ligos priežastimi.

Į padidėjusios odos vėžio rizikos grupę įtraukiami žmonės, kurie:

  • Turi šviesią ar labai šviesią odą;
  • Visada saulėje nudega raudonai;
  • Buvo stipriai nudegę vaikystėje;
  • Daug laiko praleidžia saulėtoje aplinkoje;
  • Lankosi soliariumuose;
  • Turi daugiau, nei 50 apgamų;
  • Šeimoje yra buvę odos vėžio atvejų;
  • Vyresni, nei 50 metų;
  • Po organų transplantacijų ir vartojantys imunosupresinius vaistus.

Registracija konsultacijai

Net jei sau nepriskyrėte nė vieno iš išvardintų odos vėžio rizikos faktorių, tai negarantuoja, kad esate apsaugotas nuo šios ligos. Todėl yra gyvybiškai būtina periodiškai vertinti savo odos būklę.

Jeigu pastebėjote nerimą keliantį odos darinį, nedelsdami kreipkitės į gydytoją dermatologą. Gydytojas Jus apžiūrės naudodamas dermatoskopą ar siaskopą ir nustatys diagnozę, bei, esant būtinybei, paskirs gydymą.

Odos vėžio simptomai

Pati agresyviausia odos vėžio forma yra melanoma. Liga gali išsivystyti naujai, sveikoje odoje arba iš jau esančio apgamo.

Šį odos susirgimą padeda įtarti tam tikri klinikiniai kriterijai, trumpinami ABCDE:

  • A (asimetrija) - apgamo kontūrų, spalvos, kraštų, formos asimetrija;
  • B (kraštai, angl. borders) - netaisyklingi, dantyti apgamo kraštai;
  • C (spalva, angl. color) - netolygios spalvos apgamai;
  • D (diametras) - apgamai, didesni nei 6 mm;
  • E (evoliucija, augimas) - apgamai, kurie sparčiai auga ar kitaip keičiasi jų išvaizda.

Net jei Jūsų apgamas pasižymi bent 1 iš aukščiau išvardintų požymių, tai tikrai nereiškia, kad sergate melanoma. Visgi pastebėjus minėtus pokyčius, būtina nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu, kuris tiksliai įvertins Jūsų odos ir apgamų būklę bei nustatys diagnozę.

Ne kiekvienas odos vėžio atvejis yra melanoma. Skiriami vadinamieji nemelanominiai odos vėžiai - tai bazalioma ir plokščialąstelinė karcinoma.

Kaip ir melanoma, šiais odos vėžiais dažniausiai suserga šviesios odos savininkai. Bazalinių ląstelių karcinoma (bazalioma) vystosi iš giliai esančių bazinių (pamatinių) epidermio ląstelių. Pirmasis ligos požymis - mažas odos spalvos mazgelis, dažniausiai atsirandantis veido srityje. Plokščialąstelinė karcinoma susiformuoja iš piktybiškai pakitusių odos ląstelių keratinocitų. Liga gali priminti egzemą - jai būdingos rausvos, pleiskanojančios, šerpetojančios plokštelės, kurios gali atsirasti veido, kaklo, nugaros, galūnių srityje. Pacientai linkę ignoruoti pirmuosius odos vėžio simptomus, kadangi liga yra nebyli - odos vėžys pradinėse stadijose nesukelia skausmo, niežulio ar kito diskomforto. Todėl būtina atkreipti dėmesį į tuos odos darinius, kurie:

  • Padidėjo;
  • Pasikeitė spalva ar forma;
  • Skiriasi nuo kitų odos darinių;
  • Turi nelygų paviršių;
  • Kraujuoja;
  • Niežti;
  • Šlapiuoja;
  • Primena žaizdelę, tačiau ilgai negyja.

Jeigu Jus vargina bent 1 iš aukščiau paminėtų simptomų, nedelskite ir kreipkitės į gydytoją dermatologą.