Sąvoka „priešvėžinė būklė“ reiškia, kad odos darinys pasižymi tam tikrais struktūriniais pokyčiais, rodančiais didesnę supiktybėjimo riziką. Tai dar nėra vėžys, tačiau ateityje iš šių darinių gali susiformuoti piktybinis navikas. Todėl labai svarbu anksti atpažinti ikivėžines odos būkles ir laiku jas išgydyti.
Anksčiau, tai buvo laikoma pagyvenusių žmonių problema, tačiau pastebima, kad šuo metu dėl piktnaudžiavimo saulės spinduliais jos vargina vis daugiau jaunų žmonių.
Aktininė keratozė, dar vadinama sauline keratoze, yra vienas dažniausiai sutinkamų ikivėžinių odos susirgimų. Negydant, liga gali progresuoti į odos plokščialąstelinę karcinomą. Remiantis mokslinės literatūros duomenimis, yra 10% progresavymo rizika per artimiausius 10 metų. Daugiausiai įtakos ligos išsivystymui turi ilgalaikis saulės poveikis.
Ligos simptomai:
- Netaisyklingos formos, šerpetojantys, rausvi odos ploteliai, iki 1 cm. skersmens;
- „Švitrinio popieriaus“ simptomas - čiuopiant jaučiamas labai šiurkštus pažeidimų paviršius, primenantis "švitrinį" popierių;
- Būdingi daugybiniai pažeidimai;
- Tempimo pojūtis bėrimų vietose;
- Liga pažeidžia atviras saulei kūno vietas - veidą, kaklą, dekoltė sritį.
Dažnai greta stebimi ir kiti lėtinio saulės poveikio sukelti pažeidimai - suplonėjusi oda, pigmentinės dėmės, išsiplėtusios kraujagyslės. Tai vyresnio amžiaus žmonių liga, dažniausiai nustatoma asmenims, vyresniems, nei 60 metų.
Liga diagnozuojama apžiūros metu, atliekant dermatoskopiją ir kitus tyrimus. Diagnozės patikslinimui gali būti atliekama odos biopsija ir morfologinis ištyrimas.
Gydymo metodai:
- Kriodestrukcija skystu azotu;
- Gydymas tam tikrais tepalais su chemoterapiniais preparatais;
- Cheminiai pilingai;
- Fotodinaminė terapija;
- Lazerinis gydymas;
- Chirurginis gydymas.
Atipiniai (sin. displaziniai, displastiniai) apgamai - tai apgamai, pasižymintys tam tikrais architektūrinės ir citologinės atipijos požymiais, pvz., jie būna netaisyklingų kraštų, asimetriški, nevienodos spalvos. Tai melanomos rizikos veiksnys - asmenys, turintys atipinių apgamų, iki 11 kartų dažniau linkę susirgti melanoma. Rizika reikšmingai padidėja, jei atipinių apgamų skaičius viršija 5. Tačiau tai nereiškia, kad iš visų atipinių apgamų išsivystys melanoma.
Atipiniai apgamai atitinka ABCDE kriterijus:
- A (asimetrija) - apgamo kontūrų, spalvos, kraštų, formos asimetrija;
- B (kraštai, angl. borders) - netaisyklingi, dantyti apgamo kraštai;
- C (spalva, angl. color) - netolygios spalvos apgamai;
- D (diametras) - apgamai, didesni nei 6 mm.;
- E (evoliucija, augimas) - apgamai, kurie sparčiai auga ar kitaip keičiasi jų išvaizda.
Jeigu pastebėjote odos darinį, atitinkantį minėtus kriterijus, nedelskite ir kreipkitės į gydytoją. Atipiniai apgamai tiriami apžiūros metu, pasitelkus dermatoskopą ar siaskopą. Neaiškiais atvejais atliekama ekscizinė biopsija, t. y., chirurginiu būdu pašalinimas visas apgamas ir ištiriamas mikroskopu, įvertinamos jį sudarančios ląstelės.
Diagnozavus atipinį apgamą, taikomas ligonio stebėjimas ir reguliarios profilaktinės patikros (pvz., kas pusę metų, kas metus ir pan.). Pastebėjus apgamo augimo požymius ar kitokius struktūros pokyčius, skiriamas chirurginis gydymas, t. y., apgamas pašalinamas jį išpjaunant chirurgiškai. Kiti gydymo metodai, pvz., lazerinis pašalinimas, nerekomenduojami.
Taip pat šiems pacientams rekomenduojama vieną kartą per mėnesį apsižiūrėti savo odą ir įvertinti, ar esami apgamai nepradėjo keistis bei ar neatsirado naujų.
Sergamumas melanoma didėja, ypač, išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Vis dažniau diagnozuojama II stadijos melanoma, nors ją gydyti yra sunkiau, nei I stadijos ligą ar priešvėžines būkles. Nenumokite ranka į naujai atsiradusius odos pakitimus, pasikonsultuokite su gydytoju dermatologu.
Profilaktiškai pasitikrinti apgamus rekomenduojame:
- Šviesios odos savininkams, kurie greitai nudega saulėje;
- Vaikams ir pagyvenusiems žmonėms;
- Žmonėms, vartojantiems vaistus, kurie įjautrina odą saulės spinduliams (tai būna nurodyta vaisto informaciniame lapelyje);
- Sergantiems endokrininėmis ir širdies - kraujagyslių ligomis;
- Žmonėms, daug laiko praleidžiantiems lauke ir saulėtoje aplinkoje;
- Žmonėms, kurie reguliariai, bet trumpą laiko tarpą praleidžia itin saulėtoje aplinkoje (pvz., atostogaujantys tropinėse šalyse);
- Turintiems daugiau, nei 50 apgamų;
- Turintiems apgamų, kurių skersmuo daugiau, nei 5 mm.;
- Žmonėms, kurių šeimos nariams buvo diagnozuota melanoma.
Svarbiausios odos vėžio profilaktinės priemonės:
1. Apsauginis kremas nuo saulės:
- Pasitepkite likus bent 30 min. iki išėjimo į lauką;
- Naudokite pakankamą kremo kiekį (suaugusiam žmogui tai atitinka delno dydžio plotą);
- Apsauginis faktorius SPF turėtų būti bent 30;
- Priemonė turi apsaugoti tiek nuo UVA, tiek nuo UVB spindulių;
- Naudokite kremo rūšį bei tekstūrą pagal Jūsų odos tipą, pvz., riebiai odai rekomenduojamas gelio konsistencijos apsauginis kremas nuo saulės, o sausai odai - riebesnės tekstūros;
- Kas 2 valandas iš naujo pasitepkite kremu;
- Pasitepkite kremu iškart po maudynių, suprakaitavus.
2. Apranga:
- Stenkitės, kuo daugiau kūno pridengti rūbais;
- Nešiokite plačiabryles skrybėles;
- Nepamirškite akinių nuo saulės su UV filtrais.
3. Venkite veiklos lauke 10-16 val. laikotarpiu;
4. Nesideginkite;
5. Nelankykite soliariumų;
6. Kartą per mėnesį apžiūrėkite savo odą prieš veidrodį ar paprašykite tą padaryti artimųjų;
7. Bent vieną kartą per metus apsilankykite pas gydytoją dermatologą, kad jis apžiūrėtų bei įvertintų ir ištirtų Jūsų apgamus.
