Niežulys - tai paplitęs nemalonus pojūtis, apibūdinamas kaip noru kasyti pažeistą kūno vietą. Pats odos niežulys nėra liga - tai tik vienas iš simptomų, lydintis kai kurias odos ligas, vidaus organų sutrikimus ar nervų sistemos disfunkciją. Skiriamas ūminis ir lėtinis niežulys, taip pat lokalus (juntamas tik konkrečiame odos plotelyje, būdingiausias odos ligoms) ir generalizuotas (sin. išplitęs viso kūno niežulys, dažniausiai signalizuojantis apie rimtas vidaus ligas). Niežulys būna nuolatinis arba priepuolinis (epizodinis). Kasymas lemia niežulio sustiprėjimą, odos paraudimą bei uždegiminių procesų vyksmą. Į pažeistą vietą gali patekti mikroorganizmai, prisidėti antrinė infekcija, pūliavimas.
Kaip atsiranda odos niežulys? Niežulį sukelia mechaninis, terminis, elektrinis ar cheminis nervinių skaidulų (t. y. laisvų nervinių galūnėlių, esančių epidermio ir tikrosios odos riboje) stimuliavimas. Niežulio mechanizmas:
- Be tarpininkų - veikiant išorinės aplinkos dirgikliams, pvz., temperatūros pokyčiai, trynimas ir kt.
- Su tarpininkais (mediatoriais) - kai išsiskiria tam tikros molekulės, pvz., histaminas, serotoninas, proteazės, neuropeptidai ir kt. Būtent šios medžiagos ir sukelia niežulį.
Literatūroje aprašyta nemažai ligų, kurių vienas iš pagrindinių arba antraeilių simptomų yra skirtingų kūno sričių niežulys. Į ką svarbu atkreipti dėmesį, norint kuo tiksliau nustatyti niežulio priežastį?
- Niežulio lokalizaciją
- Odos pokyčius niežtinčioje vietoje
- Kiti lydintys simptomai, atsiradę kartu su niežuliu
Odos niežulio priežastys
Odos ligos:
Egzema - tai uždegiminis odos susirgimas, pažeidžiantis paviršinius odos sluoksnius. Liga pasireiškia tipiniais bėrimais bei polinkiu atsinaujinti. Plačiau galite paskaityti skyrelyje „Egzema“. Klasikinis ligos pavyzdys- atopinis dermatitas- lėtinė uždegiminė odos liga, kurią lydi niežulys, odos bėrimai. Atopiniu dermatitu dažniausiai susergama vaikystėje. Kai kuriems vaikams liga pasitraukia sulaukus paauglystės, o kitiems yra linkusi atsinaujinti net ir sulaukus brandaus amžiaus. Detaliau žr. „Atopinis dermatitas“.
Kontaktinis dermatitas - odos uždegiminė liga, kuri atsiranda dėl kontakto su dirginančia medžiaga arba su tam tikru alergenu. Pagal vykstančią reakciją kontaktinis dermatitas yra skirstomas į alerginį kontaktinį dermatitą bei iritacinį kontaktinį dermatitą. Plačiau žr. skyrelį „Alerginis kontaktinis dermatitas“.
Dilgėlinė - alerginės kilmės odos uždegimas, pasireiškiantis niežuliu, odos paraudimu ir patinimu. Pažeidžiami riboti odos plotai, dažniausiai- pilvo srityje, ties stambiaisiais sąnariais, nugarinė riešo dalis. Dilgėlinė atsiranda po kontakto su alergizuojančia medžiaga, tai pat vartojant tam tikrų maisto produktų, pvz., citrusinių vaisių, raudonos spalvos vaisų, šokolado, medaus, riešutų. Ligą išprovokuoja ir tam tikri vaistai- teoriškai bet kuris vaistas gali lemti dilgėlinės bėrimo atsiradimą. Skiriamasis dilgėlinės simptomas- atsiradę bėrimai (panašūs į nutvilkimą dilgėle) netrunka ilgiau nei 24 valandos.
Plokščioji kerpligė - lėtinė liga, pažeidžianti odą, gleivines, rečiau - nagus. Šis susirgimas būdingas suaugusiems. Bėrimai linkę atsirasti lenkiamuosiuose galūnių paviršiuose, vidiniuose šlaunų paviršiuose, priekiniuose blauzdų paviršiuose, pažastyse ir kirkšnyse. Kerpligė pasireiškia nedideliais mazgeliais blizgančiu paviršiumi, kurie yra aiškiai atsiriboję nuo sveikos odos. Būdinga tamsiai raudona, kartais su violetiniu atspalviu bėrimų spalva.
Grybelinės odos ligos (dermatofitijos) - įvairių grybelių sukeliamos infekcinės odos ligos. Dermatofitai gali pažeisti plaukuotąją galvos dalį, kūno odą, galūnes. Ypač dažnai sutinkami pėdos grybeliniai susirgimai. Odos grybelinės infekcijos pasireiškia įvairiais simptomais, tarp jų - ir odos niežuliu. Kiti būdingi simptomai: plaukų slinkimas (pažeidimui esant galvos odoje), šašai ir pūliavimas, smulkus odos pleiskanojimas (ypač būdingas pėdos grybelio simptomas), odos paraudimas (esant kūno raukšlių grybelinei infekcijai).
Niežai - niežų erkutės sukeliama užkrečiamoji odos liga. Esant niežams, niežti riešus, tarpupirščius, priekinį pilvo dalį, kirkšnis. Būdinga, kad niežulys suintensyvėja naktį. Iš pradžių pradeda niežėti vieną odos plotelį, tačiau palaipsniui niežulys išplinta į gretimas odos sritis.
Psoriazė - lėtinis uždegiminis odos susirgimas, kurio atsiradimo priežastis nėra iki galo išaiškinta. Pagrindinis žvynelinės simptomas - odoje atsiranda aiškių ribų paraudusios plokštelės, padengtos sidabrinio atspalvio žvyneliais. Niežulys gali išplisti ir už šių plokštelių ribų. Psoriazei būdinga lėtinė eiga bei periodiniai paūmėjimai.
Pedikuliozė (utėlėtumas) - utėlių sukeliami odos pažeidimai. Liga pažeidžia plaukuotąją galvos dalį, ir tai gali būti nuolatinio galvos odos niežulio priežastimi. Apžiūros metu matomi daugybiniai utėlių glindos, kiaušinėliai, kruvini šašai (nuolatinio kasymosi rezultatas).
Vabzdžių įkandimai - daugumos vabzdžių įkandimai (uodų, moskitų, bičių, širšių, vapsvų, erkių, blusų, vorų ir kt.) gali būti lydimi niežulio, skausmo, odos patinimo bei paraudimo įkandimo vietoje.
Vidaus organų susirgimai ir būklės, kurie gali lemti niežulio, dažniausiai generalizuoto, atsiradimą:
- Kraujo ligos - policitemija, leukemijos, limfomos, mastocitozė, limfogranuliomatozė, geležies stokos anemija (retai).
- Endokrininės ligos ir medžiagų apykaitos sutrikimai- cukrinis diabetas, hipertirozė, hipotirozė, hiperparatirozė, menopauzė.
- Kepenų ligos- pirminė biliarinė cirozė, intrahepatinė cholestazė, hepatitai, kepenų vėžys ir kt.
- Lėtinis inkstų nepakankamumas
- Neurologinės ligos ir neurozės (nerimas, depresija, psichozės ir kt.)
- Autoimuninės ligos
- Infekcinės ligos (pvz., ŽIV infekcija)
- Parazitinės ligos (helmintozės)
- Nėštumas. Dažniausiai niežulys pradeda varginti 8- 9 nėštumo mėnesį. Po gimdymo ši problema išnyksta savaime. Diagnozuojant niežulį nėščiosioms, svarbu atmesti kitas to priežastis, pvz., nėščiųjų cholestazę (tulžies sąstovį).
- Tam tikrų vaistų vartojimas, pvz., alkaloidų, opiatų, chinidino, chlorokvino, psichostimuliatorių, kontraceptikų.
- „Senilinis, senatvinis niežulys“- vargina bene 50% vyresnių nei 70 metų žmonių. Ši būklė dažnesnė vyrams ir pasireiškia naktiniais niežulio priepuoliais. Pagrindinės priežastys - endokrininiai susirgimai, aterosklerozė, odos sausumas.
Skirtingų kūno sričių niežulys:
- Galvos odos niežulys - nuolatinis arba epizodinis noras pasikasyti galvos odą būdingas tam tikroms odos ligoms, kartais tai būna netinkamų plaukų priežiūros priemonių pasekmė. Plačiau skaitykite skyrelyje „Galvos odos niežulys“.
- Apatinių galūnių niežulys - būdingas pėdos grybelinėms infekcijoms, kojų venų patologijai, pvz., venų varikozei.
- Išangės niežulys - intensyvus analinės srities niežulys gali varginti nesilaikant higienos, esant hemorojui, kirmėlinėms infekcijoms (enterobiozei). Kitos galimos išangės niežėjimo priežastys- cukrinis diabetas, vidurių užkietėjimas, proktitas, prostatitas, vezikulitas, žarnyno mikrofloros disbalansas, lytiškai plintančios infekcijos, pvz., trichomonozė.
- Lytinių organų niežulys - moterims dažniausiai lokalizuojasi vulvos, lytinių lūpų srityje, o vyrams- varpos galvutės srityje, kapšelio srityje. Galimos priežastys: niežai (ypač, jei užkratas perduotas lytiniu keliu), moterims- venerinės ligos (chlamidiozė, kandidozė, trichomonozė, ureaplazmozė, mikoplazmozė, gonorėja ir kt.), bakterinė vaginozė, kitos ginekologinės ligos (gimdos kaklelio uždegimai, vulvos atrofija ir kt.). Vyrams- lytiškai plintančios infekcijos (chlamidiozė, kandidozė, ureaplazmozė ir kt.), balanopostitas (varpos galvos ir apyvarpės uždegimas).
- Pirštų niežulys - būdingas egzemai, niežams, paukštinių erkučių invazijai.
Odos niežulio diagnostika, gydymas ir profilaktika
Odos niežulio gydymas priklauso nuo jį sukėlusios priežasties. Todėl norint pasiekti geriausią gydymo rezultatą, reikia nustatyti ligos etiologiją. Didžiąją dalį odos niežulio atvejų diagnozuoja gydytojas dermatologas. Diagnostikos procesas apima išsamų pokalbį su pacientu apie jo sveikatos būklę, kitas gretutines ligas, vartojamus vaistus ir t. t.., taip pat atliekama nuodugni apžiūra. Esant reikalui, skiriami papildomi laboratoriniai ar instrumentiniai tyrimai. Kartais pacientas siunčiamas kitų specialistų konsultacijai, pvz., alergologo, terapeuto, endokrinologo ir kt.
Esminiai odos niežulio gydymo principai:
- Pašalinti niežulį sukėlusią priežastį
- Vietinio gydymo būdai (jeigu niežti konkrečią kūno dalį)
- Sisteminis gydymas
Prieš atvykstant gydytojo dermatologo konsultacijai, svarbu neužsiimti savigyda (negerti jokių vaistų ir netepti kremų, kitaip neveikti odos), nes tai tik apsunkins diagnostikos procesą.
Odos niežulio gydymui taikomos išorinio vartojimo priemonės, pvz., suplaktinės, pastos, tepalai, kremai ir kt., kurie pasižymi vietinėmis anestezuojančiomis savybėmis, ramina odą, turi šaldantį poveikį. Deja, dauguma vietinio poveikio priemonių pasižymi trumpa veikimo trukme. Sisteminis gydymas- tai tam tikri geriamieji vaistai, pvz., antihistamininiai preparatai, kortikosteroidai, salicilatai, hiposensibilizuojantys preparatai. Kartais skiriamos ir fizioterapinės procedūros.
Gydant bet kokios kilmės niežulį, svarbu pašalinti jį provokuojančius veiksnius, tokius kaip:
- Sausa oda
- Kontaktas su dirginančiomis medžiagomis
- Stiprus šarminis muilas (šarmai nuplauna odos riebalinę plėvelę, tokia oda tampa jautri ir niežtinti)
- Alkoholis, tam tikri prieskoniai
- Temperatūros svyravimai išorinėje aplinkoje
Šaltis - dar viena efektyvi odos niežulio mažinimo priemonės. Rekomenduojama praustis po šaltu dušu, daryti šaltus kompresus niežtinčioms vietoms ir pan. Vis dėlto derėtų prisiminti, kad užsitęsęs drėgmės poveikis gali turėti ir neigiamą efektą, ypač esant alerginėms ligoms.
Būklės palengvinimui svarbu vengti ir perkaitimo. Patariama vengti karštų vonių, pirčių, saunų, šiltų apatinių (ypač iš sintetinių audinių ir vilnos). Karštomis dienomis dažniau prauskitės po dušu, patalpose įsijunkite kondicionierių. Alkoholis stiprina odos niežulį, todėl atsisakykite šio žalingo įpročio.
