Odos navikų tipai

Odos navikų tipai

Odos navikai skirstomi į kelis pagrindinius tipus:

  • Gerybiniai odos dariniai
  • Ikivėžiniai odos pažeidimai
  • Piktybiniai odos navikai

Visų minėtų tipų odos darinius būtina periodiškai stebėti bei tikrinti, kadangi savalaikė diagnostika padeda užkirsti kelią rimtų ligų atsiradimui.

Sveiko žmogaus organizme brandžių, naujų ir negyvų ląstelių kiekis yra pusiausvyros būsenoje. Tačiau tam tikromis sąlygomis ir veikiant nepalankiems aplinkos faktoriams, ši pusiausvyra gali sutrikti. Tuomet ląstelės pradeda nekontroliuojamai dalintis, sutrinka jų vystymosi ir brendimo ciklas. Nebrandžios ląstelės negali tinkamai vykdyti savo funkcijų. Tokį nevaldomą dalijimosi mechanizmą gali paleisti:

  • Dažnas odos traumavimas, dėl kurio ląstelėms tenka pernelyg dažnai ir aktyviai atsinaujinti. Šio proceso pasėkoje sutrinka ląstelių dalijimosi kontrolė.
  • Bet kurios rūšies spinduliuotė (tame tarpe ir ultravioletiniai saulės spinduliai).
  • Genetinis polinkis - šviesi oda, daugybiniai apgamai.
  • Odos infekcijos, lėtinės odos ligos, agresyvių odos faktorių poveikis odai.
  • Itin retais atvejais - kitų vidaus organų navikų metastazės į odą.

Kaip jau minėta, odos navikai klasifikuojami į gerybinius, ikivėžinius odos darinius bei odos vėžį.

Registracija konsultacijai

Gerybiniai odos navikai yra pakankamai dažnai sutinkami, jų turi kiekvienas žmogus. Svarbiausios gerybinių odos navikų savybės:

  • Aiškios, taisyklingos ribos ir kontūrai.
  • Tolygi, vienoda spalva.
  • Nebūdingas greitas, aplinkinius audinius pažeidžiantis (t. y., invazinis) augimas. Šie dariniai auga lėtai. Palaipsniui didėjant darinio matmenims, jis pradeda stumti į šalis raumens skaidulas, poodžio riebalinio audinio ląsteles, gali spausti šalia esančias kraujagysles bei nervus.
  • Gerybinio odos naviko atsiradimo nelydi skausmas, uždegimas. Taip pat nebūdingi aplinkinės odos pokyčiai ir sritinių limfmazgių pokyčiai.
  • Gerybiniai odos navikai neplinta į toliau esančius audinius bei organus (t. y., neduoda metastazių), taip pat jų fone nesutrinka organizmo biocheminiai procesai. Apskritai šie odos dariniai nesukelia rimtų sveikatos problemų, nebent jie yra itin didelių matmenų ar spaudžia kraujagysles, nervų rezginius, taip pat jeigu šių darinių esti daug ir tai sukelia diskomforto jausmą. Minėtais atvejais juos reikia šalinti.

Dažniausiai sutinkamų gerybinių odos navikų pavyzdžiai - tai papilomos, lipomos, karpos, keratomos, cistos, dermatofibromos, miliumai, hemangiomos, keratopapilomos, ksanteliazmos, moliuskai ir kt. Plačiau galite paskaityti skyrelyje „Gerybiniai odos navikai“.

Ikivėžiniai odos pažeidimai - tai odos dariniai, kurie tam tikromis sąlygomis gali pavirsti į odos vėžį. Labai sunku nubrėžti ribą tarp ikivėžinio odos pažeidimo ir ankstyvos piktybinio naviko stadijos, kadangi neegzistuoja jokie ankstyvi supiktybėjimo diagnostikos kriterijai ar požymiai. Todėl ikivėžinius odos darinius būtina reguliariai ir kruopščiai stebėti - tiek pacientui, tiek gydytojui dermatologui. Esant reikalui, dariniai yra šalinami. Ikivėžinių odos susirgimų pavyzdžiai: atipiniai apgamai, aktininė keratozė, kseroderma, odos ragas, Bowen‘o liga.

Atipiniai (displaziniai) apgamai - apgamai su atipijos požymiais (3 ar daugiau pagal ABCDE kriterijus). Šie apgamai turi padidėjusią riziką transformuotis į piktybinius odos darinius, dažniausiai - į melanomą. Displaziniai apgamai pasižymi netolygiu pigmento pasiskirstymu, netaisyklingomis ribomis, asimetrija ir kt. Be to, kiekvienam žmogui gyvenimo eigoje gali atsirasti tokių apgamų, nepriklausomai nuo lyties ar amžiaus. Svarbiausias atipinio apgamo požymis - tai asimetrinis pigmento išsidėstymas. Tokių apgamų kūno odoje gali būti tiek pavienių, tiek daugybinių. Apgamai pradeda keistis dėl ilgalaikio saulės poveikio, taip pat tam įtakos turi ir genetinis polinkis. Įtariant apgamo atipiją, rekomenduojama gydytojo dermatologo konsultacija, ir, esant poreikiui, chirurginis apgamo pašalinimas su histologiniu ištyrimu. Kiti apgamų šalinimo metodai nerekomenduojami, kadangi atipinius būtina ištirti histologiškai - tik taip galima anksti diagnozuoti melanomą. Kriterijai, pagal kuriuos ir Jūs galite pasitikrinti, ar neturite atipinių apgamų - ABCDE:

  • A (asimetrija) - apgamo kontūrų, spalvos, kraštų, formos asimetrija.
  • B (kraštai, angl. borders) - netaisyklingi, dantyti apgamo kraštai.
  • C (spalva, angl. color) - netolygios, nevienodos spalvos apgamai (apgamas turi 3 ar daugiau atspalvių).
  • D (diametras) - apgamai, didesni nei 6 mm.
  • E (evoliucija, augimas) - apgamai, kurie sparčiai auga ar kitaip keičiasi jų išvaizda.

Pacientai, turintys 5 ar daugiau atipinių apgamų, turi 6 kartus padidėjusią riziką susirgti melanoma. Taip pat padidėjusią riziką susirgti melanoma turi žmonės, sergantys paveldimu atipinių apgamų sindromu. Šeiminio atipinių apgamų sindromo kriterijai:

  • Pirmos ar antros eilės giminaičiams diagnozuota melanoma.
  • 50 ar daugiau apgamų kūno odoje, dalis jų - atipiniai.
  • Apgamų atipija, patvirtinta histologiniu tyrimu.

Aktininė (saulės, senatvinė) keratozė - tai ikivėžinis odos susirgimas, kuriam būdingi iki 1 cm dydžio gelsvos ar oranžinės spalvos bėrimai. Vėliau bėrimų vietoje atsiranda pleiskanos, šiurkščios ir sausos odos ploteliai, kuriuos mechaniškai pašalinus, stebimas negausus kraujavimas. Jeigu šitoks odos pažeidimas ima standėti, tai yra traktuojama kaip darinio transformacija į piktybinę ligą. Tačiau tai sutinkama pakankamai retai. Aktininės keratozės būdingiausios senyvo amžiaus žmonėms. Dažniausiai jos atsiranda atvirose saulei vietose - veide, nosies ir kaktos srityje, vokų, smilkinių ir skruostų odoje, kaklo ir pečių odoje, riešų nugariniuose paviršiuose. Tai yra liga, kurios nei skauda, nei niežti. Pagal simptomus aktininė keratozė yra skirstoma į šias formas:

  • Eriteminė
  • Pigmentinė
  • Karpinė (papilominė)
  • Raginė
  • Hipertrofinė

Iš esmės ši liga nekelia pavojaus gyvybei, tačiau negydant gali pavirsti į plokščialąstelinį odos vėžį. Ligą diagnozuoja gydytojas dermatologas, dažniausiai tam užtenka apžiūros ir ištyrimo dermatoskopu. Kai kada imama odos biopsija ir atliekamas histologinis ištyrimas. Auksinis aktininės keratozės gydymo standartas - lazerinis pašalinimas.

Kseroderma - itin retas, paveldimas odos susirgimas, pasireiškiantis vaikystėje ir progresuojantis gyvenimo eigoje. Tai ikivėžinė odos būklė, pasižyminti itin dideliu jautrumu ultravioletiniams saulės spinduliams. Ligos pradžioje, pradinėje stadijoje, saulės paveiktose odos srityse atsiranda nespecifinių pokyčių: pleiskanojimas, neryškios pigmentinės dėmelės (panašios į strazdanas), dermatitas. Antroje ligos stadijoje, į kurią pereinama po kelerių metų, odoje atsiranda defektų - tai atrofijos ploteliai, karpos, opos, įtrūkimai, ryškėja pigmentacija, oda tampa marga. Šios ligos metu pažeidžiama ir kremzlinis audinys - stebimos nosies landų, ausų kaušelių deformacijos. Pirmoji ir antroji ligos stadija gydoma konservatyviai, t. y., medikamentais. Trečiai ligos stadijai būdingi tiek gerybiniai odos dariniai (pvz., daugybiniai polipai, fibromos, keratomos), tiek ir piktybiniai odos augliai (pvz., bazalioma, melanoma). Todėl vėlyvų ligos stadijų gydymui pasitelkiami ir chirurginiai gydymo metodai. Tai yra genetinė liga, paveldima autosominiu recesyviniu būdu (t. y., ja susergama, jeigu abu tėvai yra geno nešiotojai). Geriausias būdas išvengti ligos progresijos - tai apsauga nuo saulės spindulių.

Odos (senatvinis) ragas - tai odos pažeidimas, atsirandantis nuolat trinamose ar spaudžiamose kūno vietose. Pirminis odos ragas atsiranda prieš tai buvusioje sveikoje odoje, antrinis- po tam tikrų odos ligų, pvz., aktininės keratozės, raudonosios vilkligės. Galutiniame ligos etape odos ragas primena raginį kūgį, kurio ilgis gerokai viršija skersmenį. Nors odos ragas formuojasi ilgus metus, tačiau turi padidėjusią supiktybėjimo riziką. Susirgimas būdingiausias labai senyvo amžiaus žmonėms. Ligą diagnozuoja gydytojas dermatologas apžiūros metu, kartais atliekama odos biopsija. Odos ragas gydomas chirurgiškai arba lazeriniu būdu.

Bowen‘o liga - ikivėžiniai odos dariniai, kurių galutinė išsivystymo stadija - tai plokščialąstelinis odos vėžys. Ligos pradžioje atsiranda nelygių kraštų rausvos dėmės, o vėliau jų vietoje susiformuoja pleiskanojanti plokštelė. Jeigu plokštelės vietoje atsivėrė opa - tai pirmasis odos vėžio požymis. Vienintelis būdas užkirsti kelią transformacijai į odos vėžį - tai pažeidimo pašalinimas dar plokštelės fazėje.

Piktybiniai odos navikai - šių odos darinių ląsteles sunku diferencijuoti net pačiame pradiniame ligos etape, kadangi jos yra praradusios gebėjimą atlikti savo funkcijas. Taip pat tokios ląstelės geba įsiskverbti į aplinkines struktūras, dažnai duoda metastazes į atokiau esančius audinius ir organus, per kraujagysles ir limfagysles gali išplisti po visą organizmą. Pagrindiniai požymiai, leidžiantys įtarti gerybinio odos darinio transformaciją į piktybinį - tai pigmentacijos pokyčiai, greitas, spontaninis augimas, išplitimas į gretimas odos sritis, kraujavimas, išopėjimas. Svarbu atkreipti dėmesį į tuos išvaizdos pokyčius ar pojūčius, kurių anksčiau nebuvo. Tolesniuose etapuose formuojasi metastazės sritiniuose limfmazgiuose, liga išplinta po vidaus organus. Bet kokių įtarimą keliančių odos pažeidimų traumavimas gali pagreitinti supiktybėjimo procesą. Odos piktybiniams navikams priskiriama: bazalioma (pamatinių, bazalinių ląstelių karcinoma), odos plokščialąstelinis vėžys, melanoma, Kapoši sarkoma (angioretikuliozė).

Bazalioma (pamatinių, bazinių ląstelių karcinoma) - odos navikas, išsivystantis iš epidermio pamatinio sluoksnio ląstelių. Dažniausiai bazalioma pažeidžia saulei atviras kūno vietas - veidą, kaklą, pečius, nugarą. Pradiniame ligos etape bazalioma primena mazgelį, kurio paviršiuje matomos smulkios besišakojančios kraujagyslės. Plačiau skaitykite skyrelyje „Bazalioma“.

Odos plokščialąstelinis vėžys - sutinkamas rečiau negu bazalioma, tačiau liga pasižymi sunkesne eiga. Būdingas greitas metastazavimas. Ligos pradžioje navikas atrodo kaip ribotas odos infiltratas („guzelis“), ne didesnis nei 1 cm. Vėliau toje vietoje atsiranda karpos ir išopėjimai, o „guzelio“ kraštai sustorėja ir tampa netaisyklingi. Atsiranda skausmai. Navikui išplitus į sritinius limfmazgius, paciento būklė greitai pablogėja ir gali pasibaigti mirtimi. Plačiau skaitykite skyrelyje „Odos plokščialąstelinis vėžys“.

Melanoma - agresyviausias odos vėžio tipas, kuriam būdingas greitas augimas ir aukštas mirtingumo dažnis. Išgyvenamumo prognozė tiesiogiai priklauso nuo naviko stadijos diagnozės metu bei gydymo. Gera ligos išeitis pasiekiama tik ankstyvose stadijose. Detaliau skaitykite skyrelyje „Melanoma“.

Kapoši sarkoma - tai odos navikas, atsirandantis iš kraujagyslių vidinio dangalo ląstelių. Iš pradžių atsiranda violetinės spalvos papulės, dažniausiai apatinėse galūnėse. Gana greitai tokių papulių atsiranda itin daug. Šie židiniai pradeda tamsėti, storėti, dažnai išopėja. Ligos pradžioje susiformavę mazgai dar būna minkšti, po to tampa kiek kietesni, pakilę virš odos.

Specialių priemonių, apsaugančių nuo odos navikų atsiradimo, deja, nėra. Ką daryti, kad rizika susirgti būtų kuo mažiausia?

  • Reguliariai tikrintis pas gydytoją dermatologą, ypač, jeigu turite daug apgamų ar nepalankų genetinį foną.
  • Kuo mažiau laiko praleisti saulėje.
  • Naudoti apsauginius kremus nuo saulės
  • Vengti agresyvių odą veikiančių faktorių, odos traumavimo.