Veido odos paraudimas

Veido odos paraudimas

 

Oda - tai mūsų sveikatos atspindys. Jeigu pastebėjote atsiradusį veido odos paraudimą, lydimą pleiskanojimo, niežulio - būtina išsiaiškinti šio negalavimo priežastis. Net jei atsiradęs paraudimas išnyktų savaime per kelias dienas, nereikėtų numoti į jį ranka. Dažniausiai veido odos paraudimą sąlygoja nepavojingi sveikatos sutrikimai, tačiau kartais tai būna pirmosios rimtos ligos apraiškos. Derėtų susirūpinti savo sveikata, jei tinkama odos priežiūra ir drėkinamieji, maitinamieji kremai nepadeda išspręsti šios problemos.

Dažniausios veido odos paraudimo priežastys:

  • Aplinkos veiksniai. Ilgai būnant šaltoje, vėjuotoje, saulėtoje aplinkoje, veido oda parausta, pradeda pleiskanoti. Ypač dažnai taip nutinka žmonėms, turintiems sausą odą. Problemą padeda išspręsti tinkama orui apranga - šaltą, vėjuotą dieną prisidenkite veidą šaliku, gobtuvu, apykakle. Žiemą, išeidami į lauką, patepkite veidą riebiu apsauginiu kremu, o vasarą nepamirškite apsauginio kremo nuo saulės.
  • Alerginės reakcijos. Labai dažnai odos paraudimas ir niežulys tampa pirmaisiais alergijos simptomais. Skiriamos dviejų tipų alerginės reakcijos - lėtojo tipo (pvz., kontaktinis dermatitas, egzema) ir greitojo tipo (pvz., dilgėlinė) alerginės reakcijos.
  • Infekcinės ligos. Veido odos paraudimas būdingas daugeliui infekcinių ligų, kurias gali sukelti virusai (pvz., tymai, raudonukė, vėjaraupiai), grybeliai (pvz., lygiosios odos grybelis), bakterijos (skarlatina, rožė, kitos streptokokų sukeliamos ligos). Gydytojas dermatologas, įvertinęs pažeidimo vietą, bėrimo pobūdį ir išplitimą, nustato tikslią diagnozę ir skiria tinkamą gydymą.
  • Autoimuninės ligos, ypač sisteminės jungiamojo audinio ligos, pvz., sklerodermija, sisteminė raudonoji vilkligė, dermatomiozitas.
  • Stresas, nervinės sistemos disfunkcija. Neretai tai tampa vegetacinės distonijos (autonominės nervų sistemos disfunkcijos) priežastimi, kurios pasėkoje atsiranda raudonos dėmės veide.
  • Paveldimumas. Kartais polinkis į veido raudonį būna paveldimas. Jeigu bent vienas iš jūsų tėvų turi jautrią odą su linkusiais išsiplėsti kapiliarais, tai yra nemenka tikimybė, kad ir jūs paveldėsite šią savybę. Tokiu atveju geriausias gydymas - tai profilaktika. Stenkitės vengti raudonį sukeliančių faktorių, pvz., aštraus maisto, alkoholio. Taip pat įmanoma pašalinti paviršinius odos kapiliarus pasitelkus pulsinį dažų lazerį. Procedūra efektyviai sutvarko šį kosmetinį defektą, tačiau tam būtina gydytojo dermatologo konsultacija.
  • Spuogai. Sergant akne, vargina raudonos iškilios veido dėmės. Dažniausiai spuogai kamuoja paauglius dėl hormoninių pokyčių. Tačiau aknė gali atsirasti ir brandžiame amžiuje, nėštumo metu. Plačiau skaityti skyreliuose „Spuogai“ ir „Spuogų gydymas“.
  • Kitos odos ligos - rožinė, perioralinis dermatitas, seborėjinis dermatitas, psoriazė.
  • Vabzdžių įkandimai- odos uždegimines reakcijas, pasireiškiančias paraudimu ir įvairaus laipsnio patinimu, gali sukelti širšių, bičių, vapsvų, uodų ar mašalų įkandimai.
  • Amžiniai odos pokyčiai. Odos senėjimas - viena iš priežasčių, lemiančių veido odos paraudimus.
  • Vitaminų stoka. Esant vitaminų A, C, E trūkumui, oda sausėja, tampa jautri, atsiranda dėmės. Dažniausiai vitaminų pritrūksta žiemą ar pavasarį.
  • Netinkama odos priežiūra, nekokybiškai atliktos kosmetologinės procedūros. Agresyvios veido priežiūros priemonės (pvz., šveitikliai su mechaninėmis dalelėmis, prausikliai su agresyviomis valančiomis medžiagomis), dažnas veido plovimas muilu.

Registracija konsultacijai

Kaip jau minėta, veido odos paraudimą gali sukelti daugybė priežasčių, todėl svarbu kreiptis į gydytoją dermatologą tikslios diagnozės nustatymui ir tinkamo gydymo parinkimui.

Gydant veido odos raudonį, ne mažiau svarbi yra ir atkryčių profilaktika:

  • Nerekomenduojamos šiltos ir karštos kosmetinės kaukės, garų vonelės, agresyvūs šveitikliai. Vanduo, kuriuo prausiate veidą, turėtų būti kūno temperatūros, tai yra, 32-34°C.
  • Makiažą valykite tam skirtomis priemonėmis, venkite vandens ir muilo. Naudokite tuos prausiklius, kurių sudėtyje nėra muilo, kvapiųjų medžiagų ir dažiklių.
  • Venkite odos šveitiklių, šiurkščių kempinių ir šepečių, grubių rankšluosčių. Šios priemonės tik dar labiau įjautrina odą.
  • Kasdien naudokite drėkinamuosius kremus (emolientus). Tai padeda išvengti odos sudirginimo ir paraudimo. Šiltuoju metų laiku naudokite apsauginius kremus nuo saulės.
  • Priklausomai nuo metų laiko, naudokite apsauginius odos kremus - žiemą tepkite veidą riebiu kremu, o vasarą - apsauginiu kremu nuo saulės. Juos tepkite likus ne mažiau 30 min iki išėjimo į lauką. Stenkitės apsaugoti veidą nuo nepalankių aplinkos veiksnių - žiemą nešiokite šaliką, o vasarą - skrybėlę plačiais kraštais.
  • Venkite aštraus maisto, alkoholio, kavos ir kitų veido raudonį skatinančių produktų.
  • Esant galimybei, venkite stiprių aplinkos temperatūros svyravimų, pvz., saunų, šalto baseino po pirties ir t. t...

Nenumokite ranka į atsiradusį veido odos paraudimą, kadangi tai gali byloti apie rimtą susirgimą. Savalaikis vizitas pas gydytoją užkerta kelią komplikacijų atsiradimui ir greičiau leidžia vėl džiaugtis sveika oda.