Odos paraudimas

Redness of the skin

Odos raudonis - paplitusi problema, su kuria susidurti teko kone kiekvienam. Neretai odos raudonis, lydimas pleiskanojimo, uždegimo ar niežulio, gali pranešti apie rimtus pakitimus paciento organizme.

Odos paraudimas

Odos paraudimas - labai paplitęs reiškinys, su kuriuo susiduria dažnas iš mūsų. Neretai odos paraudimas, ypač lydimas pleiskanojimo, uždegimo ir niežulio, gali byloti apie rimtus organizmo pokyčius. Bet kuris odos tipas, netgi normali oda, gali sudirgti ir parausti. O sausa, jautri ar probleminė oda dar greičiau reaguoja į organizme vykstančius pakitimus. Parausti gali tiek veido oda (plačiau skaitykite skyrelyje „Veido odos paraudimas“), tiek ir rankų ar kitų kūno sričių oda.

Registracija konsultacijai

Odos paraudimo klasifikacija:

  • Laikinas paraudimas. Priežastis - kraujo pritekėjimas į odą dėl padidėjusio odos kapiliarų aktyvumo. Dažniausiai pastebima veide, skruostuose. Paviršinės odos kraujagyslės greitai išsiplečia ir taip atsiranda odos raudonis. Vėliau viskas grįžta į normą. Visgi laikui bėgant, šios reakcijos dažnėja ir ilgainiui pereina į nuolatinį uždegimą.
  • Išorinių dirgiklių sukeltas odos paraudimas. Kaip sufleruoja pavadinimas, reakcija atsiranda dėl aplinkoje esančių faktorių poveikio. Pastebėta, kad šio tipo odos paraudimai išlieka net kelias paras.
  • Odos ligos. Tai pakankamai dažna odos paraudimo, ypač lydimo niežulio, priežastis. Šiems atvejams būdingas ne tik odos paraudimas, bet ir pleiskanojimas, niežulys, bėrimai. Viso kūno odos paraudimas vadinamas eritrodermija.

 Galimos odos paraudimo priežastys:

  • Alerginės reakcijos. Labai dažnai odos paraudimas ir niežulys tampa pirmaisiais alergijos simptomais. Pagal laiką, skiriamos dviejų tipų alerginės reakcijos - lėtojo tipo (pvz., kontaktinis dermatitas, egzema) ir greitojo tipo (pvz., dilgėlinė) alerginės reakcijos.
  • Infekcinės ligos. Veido odos paraudimas būdingas daugeliui infekcinių ligų, kurias gali sukelti virusai (pvz., tymai, raudonukė, vėjaraupiai), grybeliai (pvz., lygiosios odos grybelis), bakterijos (pvz., skarlatina, rožė, kitos streptokokų sukeliamos ligos). Gydytojas dermatologas, įvertinęs pažeidimo vietą, bėrimo pobūdį ir išplitimą, nustato tikslią diagnozę ir skiria tinkamą gydymą.
  • Autoimuninės ligos, ypač sisteminės jungiamojo audinio ligos, pvz., sklerodermija, sisteminė raudonoji vilkligė, dermatomiozitas.
  • Kitos odos ligos, pvz., atopinis dermatitas, T- ląstelių limfomos (Mycosis fungoides), psoriazė. Joms būdingas viso kūno odos paraudimas (eritrodermija).
  • Stresas, nervinės sistemos disfunkcija. Neretai tai tampa vegetacinės distonijos (autonominės nervų sistemos disfunkcijos) priežastimi, kurios pasėkoje atsiranda raudonos dėmės veide.
  • Vabzdžių įkandimai - odos uždegimines reakcijas, pasireiškiančias paraudimu ir įvairaus laipsnio patinimu, gali sukelti širšių, bičių, vapsvų, uodų ar mašalų įkandimai.
  • Amžiniai odos pokyčiai. Odos senėjimas - viena iš priežasčių, lemiančių veido odos paraudimus.
  • Aplinkos temperatūros poveikis. Rankų ir kojų oda gali parausti dėl perkaitimo saulėje arba žemos aplinkos temperatūros šaltuoju metų laiku. Pasitaiko ir alerginių reakcijų šaltam orui. Šiuo atveju būtina pridengti veidą šaliku, gobtuvu ar apykakle, o rankas apsaugoti dėvint pirštines. Prieš išeinant į lauką, svarbu patepti veidą ir rankas riebiu kremu.
  • Paveldimumas. Kartais polinkis į veido raudonį būna paveldimas. Jeigu bent vienas iš jūsų tėvų turi jautrią odą su linkusiais išsiplėsti kapiliarais, tai yra nemenka tikimybė, kad ir jūs paveldėsite šią savybę. Tokiu atveju geriausias gydymas - tai profilaktika. Stenkitės vengti raudonį sukeliančių faktorių. Taip pat galima pašalinti paviršinius odos kapiliarus pasitelkus pulsinį dažų lazerį. Procedūra efektyviai sutvarko šį kosmetinį defektą, tačiau tam būtina gydytojo dermatologo konsultacija.
  • Giliųjų ar paviršinių venų trombozė, tromboflebitas. Šios rimtos ligos gali lemti apatinių galūnių odos paraudimus.

 Bendro pobūdžio rekomendacijos, kurios padeda užkirsti kelią odos paraudimo išsivystymui:

  • Nerekomenduojamos šiltos ir karštos kosmetinės kaukės, garų vonelės, agresyvūs šveitikliai. Vanduo, kuriuo prausiate veidą, turėtų būti kūno temperatūros, tai yra, 32-34°C.
  • Makiažą valykite tam skirtomis priemonėmis, venkite vandens ir muilo.
  • Kasdien naudokite drėkinamuosius kremus (emolientus). Tai padeda išvengti odos sudirginimo ir paraudimo. Šiltuoju metų laiku naudokite apsauginius kremus nuo saulės.
  • Venkite aštraus maisto, alkoholio, kavos ir kitų veido raudonį skatinančių produktų.
  • Esant galimybei, venkite stiprių aplinkos temperatūros svyravimų, pvz., saunų, šalto baseino po pirties ir t. t...

 Atminkite - iš pažiūros nereikšmingas odos paraudimas gali būti rimtos odos ligos požymis ar pranašauti apie vidaus organų pakenkimą. Todėl bet koks odos simptomas turi būti įvertintas specialisto. Esant nuolatiniam odos paraudimui ar periodiškai atsinaujinant pažeidimams, gydytojo konsultacija ir tikslios diagnozės nustatymas yra būtina. Taip paskiriamas tinkamas ir savalaikis gydymas bei užkertamas kelias komplikacijų vystymuisi. Ligos pradžioje gydymas būna efektyvesnis negu tada, kai ji įsisenėja. Be to, savigydos padariniai neretai būna sunkiai pašalinami, o kai kuriais atvejais tai padaryti yra sudėtingiau negu išgydyti pačią ligą. Netgi paprasčiausi liaudies medicinos metodai, taikomi be gydytojo konsultacijos, gali labai apsunkinti tikslios diagnozės nustatymą. O svarbiausia efektyvaus gydymo sąlyga - tai teisinga diagnozė.

 

Puslapių navigacija:

  1. Kas yra odos paraudimas?
  2. Odos paraudimo klasifikacija
  3. Odos paraudimo priežastys
  4. Rekomendacijos