Paskambinkite mums

Tel.: +370 5 205 26 06

Tel.: +370 659 57933

Atopinis dermatitas

Atopinis dermatitas

Atopinis dermatitas - tai lėtinė, periodiškai paūmėjanti odos liga, pasireiškianti odos uždegimu, ryškiu odos sausumu bei intensyviu niežuliu. Dažniausiai atopiniu dermatitu serga vaikai, tačiau kartais ši problema vargina ir suaugusius. Didelę įtaką ligos atsiradimui turi paveldimumas. Nustatyta, kad jeigu vienas iš tėvų serga atopiniu dermatitu, rizika ir vaikui susirgti šia liga padidėja net iki 50%. Neretai šis odos susirgimas būna susijęs su kitomis alerginėmis ligomis - alergine sloga, bronchine astma. Negydant, arba gydant netinkamai, prisideda bakterinės ar virusinės infekcijos, kurios dar labiau apsunkina ligos eigą.

Kokie veiksniai provokuoja ligos atsiradimą?

  • Maisto alergenai, pvz., kiaušiniai, karvės pienas ir jo produktai, žuvis, riešutai, soja, kviečiai, jūros gėrybės, citrusiniai vaisiai ir pan.; 
  • Ore esantys (įkvepiamieji) alergenai, pvz., namų dulkių erkutės, naminiai gyvūnai, žiedadulkės, pelėsiai, pagalvių pūkai ir pan.;
  • Įvairios cheminės medžiagos, buitinės chemijos produktai, pvz., skalbimo priemonės;
  • Aplinkos veiksniai, pvz., vilnoniai ar sintetiniai rūbai, kietas vandentiekio vanduo, karštis, šaltis, drėgmė, prakaitavimas;
  • Tam tikrų vaistų vartojimas;
  • Stresas, nervinė įtampa;
  • Netinkama sausos odos priežiūra;
  • Įvairios odos infekcijos.

Registracija konsultacijai

Atopinio dermatito požymiai

  1. Lėtinė, periodiškai paūmėjanti eiga
  2. Niežtintys odos bėrimai. Kartais niežulys būna toks intensyvus, kad trikdo kasdienę veiklą, miegą.
  3. Bėrimai išsidėsto simetriškai
  4. Bėrimų išsidėstymas priklauso nuo paciento amžiaus:
  • Mažiems vaikams (kūdikiams, mažyliams iki 4 metų) bėrimai atsiranda veide, kakle, po to išplinta į liemenį, rankų ir kojų tiesiamieji paviršiai. Vaikams pasireiškia „šlapioji“ ligos forma - odos paraudimas, patinimas, pūslelės, šlapiavimas. Stebimos nukasymo žymės, šašai. Esant sunkiai ligos eigai, gali padidėti limfmazgiai. Vaikai tampa irzlūs, neramūs, blogai miega.
  • Vyresniems vaikams ir suaugusiems dažniausiai beria kaklo šonus, sprandą plaštakas, rankų ir kojų lenkiamuosius paviršius. Būdinga „sausoji“ atopinio dermatito forma - odos išsausėjimas, mazgeliai, pleiskanojimas, nukasymai, nežymus patinimas. Pažeidimų vietose oda sustorėja, išryškėja jos piešinys, atsiranda gruoblėtumas. Gali sustorėti padų ir delnų oda, o visa kūno oda būna labai sausa.

Atopinis dermatitas diagnozuojamas remiantis būdingais ligos požymiais. Diagnostikos palengvinimui yra sukurti tam tikri protokolai, pavyzdžiui, Amerikos Dermatologų Asociacijos atopinio dermatito diagnostikos protokolas, į kurį įeina:

1. Niežulys

2. Dermatito požymiai:

  • Lėtinė ir banguojanti ligos eiga

3. Būdingi bėrimai ir pažeidimo vietos:

  • Kūdikiams ir mažiems vaikams: veidas, kaklas, tiesiamieji galūnių paviršiai;
  • Vyresniems vaikams ir suaugusiems: lenkiamieji galūnių paviršiai.

4. Ankstyva ligos pradžia

5. Gretutinės alerginės ligos, alerginės ligos šeimoje

6. Kraujo tyrime padidėjusi imunoglobulino E (IgE) koncentracija

7. Sausa oda

Papildomi tyrimai skiriami neaiškiais atvejais bei norint patikslinti susirgimo kilmę, ligą provokuojančius veiksnius:

  • Bendras kraujo tyrimas;
  • Kraujo serumo tyrimai, siekiant nustatyti bendrojo IgE ir specifinių IgE koncentracijas (jų padidėjimas rodo alerginę susirgimo kilmę);
  • Alerginiai odos mėginiai (odos dūrio, odos lopo ir pan.). Juos atlieka gydytojas alergologas - klinikinis imunologas;
  • Odos biopsija, kai diagnozė nėra aiški ir siekiama diferencijuoti ligą nuo kitų panašių odos susirgimų.

Atopinis dermatitas pagal savo eigą yra klasifikuojamas į lengvos, vidutinio sunkumo ar sunkios eigos ligą.

Lengvos atopinio dermatito eigos kriterijai:

  • Liga netrikdo kasdienės veiklos, miego;
  • Sausa oda;
  • Niežulys;
  • Neryškūs bėrimai;
  • Ligos paūmėjimai trunka trumpai ir retai kartojasi.

Vidutinio sunkumo ir sunkiai atopinio dermatito eigai būdinga:

Pablogėjusi bendra būklė, liga trikdo miegą, prastas apetitas, padidėjęs dirglumas, pilvo skausmai ir kiti virškinimo trakto sutrikimai

  • Išplitę bėrimai;
  • Itin varginantis niežulys;
  • Labai sausa oda, greitai pažeidžiama išorinių veiksnių;
  • Dažni, ilgai trunkantys ir sunkiai suvaldomi paūmėjimai.

Atopinis dermatitas skiriamas nuo vystyklų dermatito, kontaktinio dermatito, seborėjinio dermatito, maisto sukelto dermatito, sausos odos dermatito, žvynelinės, vaistų sukelto dermatito ir pan. Pastebėjus niežtinčius odos bėrimus, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kuris nustatys tikslią susirgimo kilmę ir paskirs tinkamiausią gydymą.

Atopinio dermatito gydymas yra ilgalaikis, kompleksinis ir individualus. Pagrindiniai principai:

  1. Vengti alergenų ir kitų dirgiklių, provokuojančių ligos atsiradimą.
  2. Odos barjerinės funkcijos atkūrimas ir palaikymas.
  3. Odos uždegimo gydymas.
  4. Komplikacijų gydymas (pvz., bakterinės odos infekcijos).
  5. Paciento ir jo šeimos mokymas.
  6. Psichologinė pagalba.

Paciento ir jo šeimos mokymas apima ne tik gydytojo rekomendacijų laikymąsi, bet ir alergenų, kitų dirgiklių atpažinimą bei vengimą.

Bendrosios rekomendacijos sergant atopiniu dermatitu:

  • Esant ligos paūmėjimui, vengti šiurkščių audinių, vilnonių drabužių. Vietoj jų rinkitės švelnius, natūralaus pluošto audinius, pvz., medvilnę.
  • Vengti šiurkščių, grubių kempinių bei rankšluosčių.
  • Rinkitės neutralias higienos ir kūno priežiūros priemones, skalbimo priemones, kuriose nebūtų dažiklių, aromatinių medžiagų, šarmų.
  • Gerai vėdinkite patalpas.
  • Venkite chloruoto vandens.
  • Rekomenduojama kasdien palįsti po vėsiu dušu.
  • Rekomenduojama rašyti ligos dienyną, kasdien registruoti suvalgytą maistą, aplinkos ypatumus, vartotus vaistus ir odos reakciją į visus šiuos faktorius. Tai padės išsiaiškinti ligą provokuojančius veiksnius.
  • Rinkitės patalynę, kurioje nebūtų plunksnų, pūkų, sintetinio pluošto.

Odos barjerinės funkcijos palaikymas:

  • Svarbiausia - tai dažnas odos sutepimas drėkinamaisiais kremais, ne rečiau kaip 2 kartus per dieną (idealiu atveju - 4-6 kartus per dieną). Kremai ir losjonai tinka ūmiu ligos periodu, kai oda šlapiuoja, o riebūs kremai, tepalai skiriami esant lėtinei ligos eigai, kai vargina sustorėjusi oda.
  • Po maudynių odą sutepkite drėkinamaisiais kremais per 3 minutes.
  • Maudantis vonioje, naudokite specialius aliejus voniai, kurie odą padengia apsaugine plėvele.
  • Norint išvengti nukasymų, nagus kirpkite trumpai, o nakčiai galima užsimauti medvilnines pirštines.

Odos uždegimo gydymui pasitelkiami tepamieji kortikosteroidai. Jautrioms vietoms, pvz., kūno raukšlėms, tinka kalcineurino inhibitoriai. Varginant niežuliui, skiriami geriamieji priešalerginiai vaistai. Geriamieji kortikosteroidai taikomi tik ypač sunkiais atopinio dermatito atvejais. Vyresniems nei 12 metų vaikams galima taikyti ir fototerapiją - odos ligų gydymą ultravioletiniais spinduliais.

Atsiradus komplikacijos, pvz., bakterinei infekcijai, skiriami antibiotikai. Savalaikis ir tinkamas gydymas užkerta kelią komplikacijoms.

Visiems sergantiesiems rekomenduojama ir psichologo konsultacija, kadangi atopinis dermatitas pablogina tiek paciento, tiek ir jo šeimos gyvenimo kokybę dėl sukeliamų miego sutrikimų, emocinių problemų, nepilnavertiškumo jausmo.

Kaip išvengti atopinio dermatito paūmėjimų?

  • Rašyti ligos dienyną, kuris padės atpažinti ligą provokuojančius veiksnius.
  • Palaikyti nuolatinį kontaktą su gydytoju, laikytis visų gydymo rekomendacijų. Geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai taikomos visos gydytojo rekomenduotos priemonės.
  • Koreguoti aplinką, kurioje esate - vengti per sauso ar per drėgno oro, vengti prakaitavimo, infekcijų.
  • Šalinti aplinkoje esančius alergenus (pvz., namų dulkių erkutes, gyvūnų plaukus).
  • Vengti psichologinio streso, pervargimo. Rekomenduojama atrasti Jus labiausiai atpalaiduojančią laisvalaikio veiklą, pvz., jogą, meditaciją.

Atopinio dermatito gydymas - tai ilgas procesas, reikalaujantis glaudaus bendradarbiavimo tarp paciento ir jo gydytojo. Todėl nerekomenduojama patiems gydyti šios ligos, verčiau pasitarkite su gydytoju dermatologu, kuris įvertins Jūsų odos būklę bei paskirs tinkamiausią gydymą.