Pigmentinės dėmės

Pigmentinės dėmės

Pigmentinės dėmės - tai spalviniai odos pokyčiai, kurie pasireiškia padidėjusios pigmentacijos (med. hiperpigmentacijos) židiniais, matomais kaip rudos spalvos dėmės. Šios dėmės gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje- ant veido, rankų, nugaros ir kt. 

Pigmentinės dėmės - tai spalviniai odos pokyčiai, kurie pasireiškia padidėjusios pigmentacijos (med. hiperpigmentacijos) židiniais, matomais kaip rudos spalvos dėmės. Šios dėmės gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje- ant veido, rankų, nugaros ir kt. Pigmentacija priklauso nuo tam tikrų ląstelių, vadinamų melanocitais. Jos gamina svarbiausią odos pigmentą - melaniną. Pigmentacijos sutrikimai būna dvejopi: sukelti pigmento pertekliaus (šiuo atveju matomos rudos dėmės odoje) arba, atvirkščiai, pigmento trūkumo (atsiranda baltos odos dėmės).

Pigmentacijos sutrikimų klasifikacija:

Pagal odos pigmentacijos sutrikimo tipą:

  • Padidėjusi pigmentacija (hiperpigmentacija)
  • Sumažėjusi pigmentacija (hipopigmentacija, depigmentacija- plačiau žr. skyrelį „Baltos dėmės ant odos“)

Pagal melanino kiekį:

  • Susijusios su melaninu (med. melanozės) ir jo koncentracijos odoje pokyčiais
  • Nesusijusios su melaninu

Pagal pigmentacijos sutrikimo kilmę:

  • Pirminė- atsiranda sveikoje odoje, pvz., melazma
  • Antrinės- atsiranda buvusių odos pažeidimų vietoje, pvz., pigmentacija po sugijusių aknės bėrimų

Pagal pigmentacijos sutrikimų išplitimą:

  • Riboti pažeidimai, pvz., melazma, strazdanos
  • Išplitę (med. generalizuoti) pažeidimai, pvz., esant lėtinėms intoksikacijoms

Pagal atsiradimo laiką:

  • Įgimti pigmentacijos sutrikimai
  • Įgyti pigmentacijos sutrikimai

Pagal pigmento gylį odoje (taikoma melanino kilmės pigmentacijos sutrikimams):

  • Paviršiniai (epiderminiai)
  • Gilieji (dermaliniai)
  • Mišrieji (epidermo-dermaliniai)

Pagrindiniai pigmentinių dėmių tipai

Pigmentinės dėmės skiriasi pagal atsiradimo priežastis, struktūrą bei gydymo metodus.

Melazma (chloazma, „nėštumo kaukė“) -  skirtingo dydžio tamsios rudos dėmės, pasižyminčios nelygiais kraštais ir formos įvairove. Šios dėmės yra aiškiai apribotos sveikos odos bei turi lygų paviršių. Dažniausiai vargina nėščiąsias, o po nėštumo dingsta savaime. Melazma daugumoje atvejų atsiranda ant veido, tačiau kartais pasireiškia ir ant pilvo bei vidiniuose šlaunų paviršiuose. Retesniais atvejais su šia problema susiduria ir vyrai bei ne nėščios moterys. Kitos melazmos priežastys- ginekologiniai susirgimai, kepenų ligos, kontraceptinių tablečių vartojimas, ilgas buvimas saulėkaitoje. Diagnozavus ir pagydžius pagrindinę priežastį, chloazma išnyksta.

Lentigo dėmės - tankiai išsidėsčiusios rudos ar juodos spalvos dėmės, dažniausiai nežymiai iškilusios virš odos paviršiaus. Tai aiškių kontūrų ovalios ar apvalios formos pigmentacijos židiniai, kurių dydis svyruoja nuo kelių milimetrų iki 2 cm. Įvairiose kūno vietose šios dėmės gali būti tiek pavienės, tiek daugybinės. Skiriamos senatvinės lentigo dėmės (būdingos vyresnio amžiaus žmonėms, pažeidžia nuo saulės nepridengtus odos plotus) ir jaunatvinės lentigo dėmės (dažniausiai genetinės kilmės, būdingos 8-10 metų vaikams).

Apgamai - pigmentiniai dariniai, kurie gali būti įgimti ar atsirasti gyvenimo eigoje. Apgamų esti itin įvairių- jie skiriasi pagal išvaizdą, dydį, struktūrą ir spalvą. Plačiau skaitykite skyrelyje „Apgamai“.

Dažniausios pigmentinių dėmių atsiradimo priežastys:

Ultravioletinių spindulių poveikis- tiek po deginimosi lauke, tiek po soliariumo odoje gali išsivysti ne tolygi pigmentacija, o dėmių pavidalo. Jeigu pigmentinių dėmių atsiradimo priežastis yra kita, jos išryškės tik paveikus odą ultravioletiniams spinduliams.

Hormoniniai pokyčiai gali lemti pigmentinių dėmių atsiradimą. Dažniausiai tai būdinga moterims nėštumo metu, vartojant kontraceptines tabletes, menopauzės metu, esant kiaušidžių funkcijos sutrikimams. Kitos priežastys - sutrikusi endokrininės sistemos veikla ir hormonų disbalansas, esant, pvz., hipofizės augliams, mazginei toksinei strumai.

Kepenų veiklos sutrikimai. Ant liemens šoninių paviršių atsiranda vadinamos „kepeninės dėmės“. Būklę neretai lydi kuperozė.

Nepageidaujamas vaistų poveikis. Kai kurie medikamentai pasižymi fotosensibilizuojančiu poveikiu (t. y., įjautrina odą saulės spinduliams), todėl jų vartojimo metu būtina naudotis apsauginėmis priemonėmis nuo saulės. Vaistų informaciniame lapelyje būna nurodyta informacija apie šalutines reakcijas į ultravioletinius spindulius.

Paveldimumas. Strazdanos, tam tikri odos ligų sindromai, kuriems būdingos pigmentinės dėmės, kartais būna paveldimų ligų komponentu.

Amžius. Senstant, kai kurios ląstelės pradeda intensyviau negu kitos kaupti melaniną. Toks netolygus pigmento kaupimasis lemia pigmentinių dėmių atsiradimą. Be to, vyresniame amžiuje sulėtėja odos atsinaujinimo procesai, todėl pigmentinės dėmės ilgam išlieka odoje. Moterims įtakos turi ir hormoniniai pokyčiai, vykstantys menopauzės metu. Senatvinės pigmentinės dėmės labiausiai pažeidžia rankų, pečių ir veido odą.

Lyties įtaka. Moteris pigmentinės dėmės vargina kur kas dažniau negu vyrus.

Traumos, uždegiminiai procesai. Labai dažnai odos traumų (įdrėskimų, nudegimų ir pan.) vietoje atsiranda hiperpigmentacija, ypač, jei gijimo metu oda buvo veikiama ultravioletinių spindulių. Padidėjusi pigmentacija būna ir po sugijusių spuogų. Svarbu nepamiršti, kad tokie odos pokyčiai gali išsivystyti ir po įvairių kosmetologinių procedūrų, pvz., lazerinio gydymo, odos šveitimų (pilingų), plastinių operacijų. Jeigu po procedūros gydytojas rekomendavo naudoti apsauginį kremą nuo saulės, būtina laikytis šių nurodymų.

Kosmetinės priemonės. Kai kurios kosmetinės priemonės savo sudėtyje turi medžiagų, įjautrinančių odą saulės spinduliams ir didinančių pigmentinių dėmių atsiradimo tikimybę.

Vitaminų stoka, ypač askorbo rūgšties.

Pigmentinių dėmių gydymas

Svarbiausia - išsiaiškinti pigmentinių dėmių atsiradimo priežastis. Kartais tai byloja apie rimtus vidaus organų susirgimus. Be to, būna atvejų, kai po pigmentinėmis dėmėmis „slepiasi“ onkologiniai odos susirgimai, pvz., melanoma, kuri ligos pradžioje atrodo kaip ruda odos dėmė. Visada rekomenduojama konsultuotis su gydytoju, kuris nustatys ligos atsiradimo priežastis, paskirs tinkamą gydymą bei sudarys odos priežiūros planą.

Registracija konsultacijai

Jeigu pigmentinės dėmės atsirado ne dėl vidaus organų ligų, taikomi šie gydymo metodai:

Pilingai - vietinio gydymo metodas naudojant tam tikras rūgštis. Pašalinamas viršutinis odos sluoksnis su pigmentinėmis dėmėmis, stimuliuojamas odos atsinaujinimas bei sveiko, skaistaus odos sluoksnio išsivystymas.

Aparatinės procedūros - lazerinis gydymas, impulsinės šviesos terapija. Šie gydymo metodai paveikia tik melaniną, esantį pigmentinėse ląstelėse, o sveikų aplinkinių ląstelių neveikia.

Mezoterapija - į giliuosius odos sluoksnius įvedamos medžiagos, pasižyminčios balinančiomis savybėmis.

Biorevitalizacija - įvairių naudingų medžiagų įvedimas į odą.

Medikamentinis pašalinimas. Ant odos  trumpam užtepamos itin koncentruotos balinančios priemonės. Procedūrą atlieka tik gydytojas.

Svarbu prisiminti, kad esant bet kokios priežasties hiperpigmentacijai, būklę pablogina saulės spindulių poveikis. Jeigu nepavyksta apriboti buvimo lauke, būtinai naudokite apsauginius kremus nuo saulės, kurie pasižymi plačiu veikimo spektru ir turi didelį apsauginį faktorių (SPF), ne mažesnį nei 25.