Melanomos gydymas

Melanomos gydymas

Bet kurio organo piktybinių navikų gydymą gali suskirstyti į dvi kategorijas - tai radikalus gydymas ir paliatyvus (palaikomasis) gydymas. Radikaliais gydymo metodais siekiama galutinai pašalinti naviką. Paliatyviojo gydymo esmė - simptomų malšinimas. Paliatyvūs gydymo metodai negydo naviko ar jo metastazių. Taip pat vėžio gydymas skirstomas į:

  • Sisteminį, pvz., chemoterapija, imunoterapija;
  • Vietinį pvz., chirurginis gydymas.

Gydymas parenkamas atsižvelgiant į:

  • Paciento bendrą sveikatos būklę, amžių, gretutines ligas;
  • Naviko išplitimą (ligos stadiją).

Registracija konsultacijai

Melanomos gydymo metodai:

  • Chirurginis naviko pašalinimas;
  • Imunoterapija, biologinė terapija;
  • Taikinių terapija;
  • Chemoterapija;
  • Radioterapija (spindulinis gydymas).

Pagrindinis melanomos gydymo metodas - tai chirurginis naviko pašalinimas. Patvirtinus ligos diagnozę, atliekama operacija - radikalus auglio pašalinamas sveikų audinių ribose. Tai reiškia, kad navikas išpjaunamas apimant ir iki 1 cm. aplink esančios sveikos odos. Taip pat gali būti pašalinti ir ištirti histologiškai artimiausiai nuo pažeidimo esantys limfmazgiai, tačiau tai atliekama esant įtarimų ar pažengusiai naviko stadijai.

Jeigu melanoma nėra patvirtinta histologiškai, skiriamas 2 etapų operacinis gydymas. Pirmiausiai, vietinio nuskausminimo fone, navikas yra pašalinimas sveikų audinių ribose ir ištiriamas histologiškai (t. y., atliekama ekscizinė biopsija). Patvirtinus melanomos diagnozę, netrukus yra atliekama antroji operacija. Jos apimtį nulemia naviko gylis, nustatytas histologinio tyrimo metu. Kuo giliau navikas auga, tuo daugiau sveikos, aplink esančios, odos reikia pašalinti.

Melanomai išplitus į sritinius limfmazgius, gali būti atliekama radikali limfmazgių pašalinimo operacija (limfadenektomija). Beje, išplitimas į limfmazgius rodo pažengusią ligos stadiją (III-IV stadiją). Limfmazgiai šalinami, kai jie labai padidėja, tampa skausmingi bei sukelia kitų nemalonių pojūčių, pvz., spaudžia gretimus audinius. Profilaktiškai jie nešalinami, nebent melanoma pažeidė veido ar kaklo sritį. Be to, moksliniais tyrimais įrodyta, kad profilaktinis sritinių limfmazgių pašalinimas nėra tikslingas, kadangi tai neprailgina pacientų išgyvenamumo.

Chirurginis melanomos gydymas apima ir atskirų metastazių pašalinimą. Pavienės metastazės gali būti sėkmingai pašalintos iš odos, limfmazgių ar vidaus organų.

Imunoterapija - tai gydymo metodas, kurio metu stimuliuojamos žmogaus imuninės ląstelės, kad jos efektyviau atpažintų ir sunaikintų vėžines ląsteles. Kaip imunoterapija kovoja su piktybiniais navikais?

  • Lėtina arba galutinai sustabdo vėžinių ląstelių augimą;
  • Stabdo piktybinių navikų plitimą po kitus audinius ir organus;
  • Padeda imuninei sistemai sunaikinti vėžines ląsteles.

Vienas iš plačiausiai melanomos gydymui naudojamų imunoterapinių vaistų - tai interferonas alfa 2a. Gydymas šiuo preparatu skiriamas, kai:

  • Naviko storis yra daugiau nei 4 mm.;
  • Navikas yra išplitęs į sritinius limfmazgius;
  • Po pirminio naviko ir regioninių limfmazgių pašalinimo operacijos;
  • Esant didelei išplitimo bei ligos atsinaujinimo rizikai.

Gydymas vien tik interferonu auglį sumažina 10-20%, todėl dažnu atveju imunoterapiją tenka kombinuoti su chemoterapija, ypač esant IV-ai ligos stadijai.

Pagrindiniai interferono alfa šalutiniai reiškiniai:

  • Į gripą panašūs simptomai (dažniausiai pasitaikantys);
  • Karščiavimas;
  • Dažnas širdies plakimas;
  • Bendras silpnumas;
  • Depresija;
  • Leukocitų ir trombocitų skaičiaus sumažėjimas kraujyje;
  • Mažakraujystė.

Nėra aišku, ar šis gydymo būdas yra efektyvus gydant akies, gleivinių ar kitų sričių (ne odos) melanomą. Be to, imunoterapija neskiriama, kai pacientas yra persirgęs miokardo infarktu, taip pat esant skydliaukės ligoms, autoimuniniams susirgimams.

Taikinių terapija - gydymo metodas, paremtas sveikų ir vėžinių ląstelių skirtumais. Taikinių terapija veikia skirtingai negu tradicinė chemoterapija, kuri naikina visas greitai besidalijančias ląsteles.

Kuo ypatingos melanomos ląstelės? Beveik pusė atvejų turi tam tikro geno, vadinamo BRAF, mutaciją. Ląstelės su šia mutacija gamina pakitusį BRAF baltymą, kuris padeda joms sparčiai augti bei daugintis. Histologinio tyrimo metu nustatoma, ar BRAF genas yra pakitęs, ar normalus. Esant normaliam genui, taikinių terapija nėra veiksminga.

BRAF inhibitoriai - tai vaistų grupė, kuri mažina naviką bei stabdo navikinių ląstelių augimą pacientams, kuriems nustatyta BRAF geno mutacija. Dažniausi šalutiniai reiškiniai:

  • Odos sustorėjimas, bėrimas, niežulys;
  • Padidėjęs jautrumas saulei;
  • Karščiavimas, galvos skausmas, pykinimas;
  • Sąnarių skausmas;
  • Bendras silpnumas;
  • Plaukų slinkimas.

Kai kuriems pacientams, gydomiems BRAF inhibitoriais, gali išsivystyti odos plokščialąstelinis vėžys. Todėl gydymo metu būtina atidžiai stebėti savo odą ir pranešti savo gydytojui apie bet kokį naują odos darinį. Dažniausiai šis odos vėžio tipas būna sėkmingai pašalinimas vietiniais gydymo metodais.

Chemoterapija - tai sisteminis gydymas vaistais, kurie naikina vėžines ląsteles ne tik odoje, bet ir išplitusias į kitas organizmo vietas. Chemoterapija skiriama pažengusios ligos atvejais. Tai rezervinis gydymo metodas.

Chemoterapinių vaistų, naudojamų melanomos gydymui, pavyzdžiai:

  • Dakarbazinas;
  • Paklitakselis;
  • Cis-platina;
  • Karboplatina;
  • Vinblastinas.

Kai kurie vaistai skiriami vieni (monoterapija), o kai kurie - derinyje su kitais (polichemoterapija). Kai kuriais atvejais chemoterapiją galima derinti su imunoterapija.

Chemoterapija skiriama kursais. Kursų skaičių nustato gydytojas, remdamasis pasaulinėje praktikoje patvirtintais gydymo protokolais. Po kiekvieno kurso daroma pertrauka, kad organizmas pailsėtų ir atsistatytų.

Dažniausi chemoterapijos šalutiniai reiškiniai:

  • Plaukų slinkimas, opelės burnoje;
  • Apetito stoka, pykinimas, vėmimas;
  • Virškinimo sutrikimai;
  • Mažakraujystė;
  • Padidėjusi infekcijų, kraujavimo rizika.

Baigus gydymą, minėti nepageidaujami reiškiniai išnyksta.

Radioterapija - tai gydymas jonizuojančiais spinduliais (pvz., Rentgeno spinduliais). Šios dalelės naikina piktybines ląsteles. Tai nėra pirmas pasirinkimas gydant melanomą. Spindulinis gydymas skiriamas šiais atvejais:

  • Kai naviko neįmanoma pašalinti chirurgiškai;
  • Po sritinių limfmazgių pašalinimo operacijos, kuomet juose buvo rasta vėžinių ląstelių;
  • Vėžys atsinaujino po chirurginio gydymo;
  • Paliatyvaus gydymo tikslais, esant išplitusiai ligai.

Melanomai taikoma išorinė radioterapija, kuomet spindulius generuoja specialus šaltinis, esantis organizmo išorėje. Gydymo pradžioje nustatomi tikslūs švitinimo kampai ir optimaliausia dozė. Procedūra nėra skausminga ir trunka tik kelias minutes, tačiau gydymo trukmė kiekvienu atveju yra individuali.

Radioterapijos šalutiniai reiškiniai:

  • Nudegimą primenantys odos bėrimai, odos spalvos pakitimai;
  • Plaukų slinkimas (spindulių veikimo zonoje);
  • Bendras silpnumas, pykinimas.

Radioterapiją galima derinti su kitais gydymo metodais, pvz., chemoterapija, operacija.

Visais atvejais geriausia užbėgti ligai už akių. Nė vienas iš išvardintų gydymo metodų negarantuoja šimtaprocentinio pagijimo, išskyrus radikalų chirurginį gydymą ankstyvose ligos stadijose. Todėl pastebėję, bet kokį nerimą keliantį odos darinį, nedelskite ir kreipkitės į gydytoją.