Paskambinkite mums

Tel.: +370 5 205 26 06

Tel.: +370 659 57933

Lėtinė dilgėlinė

Lėtinė dilgėlinė

Lėtinė dilgėlinė - tai susirgimas, kuriam būdingas specifinis odos bėrimas, trunkantis ilgiau negu 6 savaites. Net 50% pacientų, sergančių lėtine dilgėline, pasitaiko ir angioedemos epizodų (t. y., gilesnių odos sluoksnių patinimas). Deja, 80-90% atvejų nepavyksta nustatyti lėtinės dilgėlinės priežasties. Visgi ši liga dažniausiai praeina savaime poros metų bėgyje.

Lėtine dilgėline serga apie 1% visos populiacijos, suaugę kiek dažniau negu vaikai. Be to, pastebėta, jog moterys serga du kartus dažniau negu vyrai, o pirmieji simptomai dažniausiai atsiranda 30-50 m. amžiaus tarpsnyje.

Lėtinės dilgėlinės simptomai

Pagrindinis kriterijus, skiriantis ūminę dilgėlinę nuo lėtinės, yra bėrimų trukmė. Konkretūs bėrimai išnyksta 24 valandų bėgyje, tačiau nuolat gali atsirasti vis naujų. Esant lėtinei dilgėlinei, išbėrimas naujomis pūkšlėmis kartojasi ilgiau negu 6 savaites. Palyginus, sergant ūmine dilgėline, pasveikstama per 6 savaites, t. y., po tiek laiko naujų bėrimų nebeatsiranda.

Pagrindinis dilgėlinės bėrimo elementas yra pūkšlė. Bėrimas vizualiai primena nudilginimą dilgėle - iš to ir kilo ligos pavadinimas. Pūkšlė yra aiškių ribų, kiek pakilusi ir paraudusi plokštelė, dažnai blyškesnė centre. Forma gali būti įvairi - apvali, žiedinė, vingiuota. Dydis taip pat įvairuoja. Kartais keli bėrimo elementai susilieja tarpusavyje, tuomet stebimas didesnis odos pažeidimas.

Konkretūs bėrimai, kaip jau minėta, išnyksta kelių valandų bėgyje, tačiau nuolatos atsiranda vis naujų išbėrimų. Bėrimai išnyksta nepalikdami jokių žymių.

Dilgėlinei būdingas intensyvus niežulys, galintis sutrikdyti miegą, darbą, kitą kasdienę veiklą.

Angioedema - tai gilesnių odos sluoksnių patinimas. Tai, kaip taisyklė, yra asimetrinis procesas, išsivystantis per kelias minutes. Sergant lėtine dilgėline, angioedema dažniausiai atsiranda lūpų, skruostų, akių vokų srityje, galūnėse. Paveiktos vietos patinsta, jaučiamas dilgčiojimas arba nutirpimas.

Sergant lėtine dilgėline, gali varginti ir tam tikri sisteminiai simptomai, pvz., galvos skausmas, nuovargis, sąnarių skausmas, veido odos paraudimas, įvairūs virškinimo trakto veiklos sutrikimo požymiai. Minėti požymiai būdingesni tiems pacientams, kurie serga ilgai ir kurių odos simptomai yra labai ryškūs.

Registracija konsultacijai

Lėtinę dilgėlinę provokuojantys faktoriai

Žemiau išvardinti veiksniai nėra lėtinės dilgėlinės priežastys, tačiau nustatyta jų įtaka provokuojant odos bėrimus ir kitus simptomus:

  • Fiziniai veiksniai. Daugumai lėtine dilgėlinę sergančių pacientų bėrimus išprovokuoja tam tikri fiziniai veiksniai, iš kurių dažniausiai - karštis, ankšti rūbai, drėgmė, šaltis.
  • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo blogina pacientų būklę net 25-50% atvejų.
  • Stresas. Pastebėta, kad liga paūmėja patiriant intensyvų psichologinį ar fizinį stresą.
  • Alkoholis, prieskoniai taip pat sunkina lėtinės dilgėlinės simptomus.

Lėtinė dilgėlinė ir autoimuniniai susirgimai

Nustatyta, jog lėtinė dilgėlinė yra neretai susijusi su tam tikromis autoimuninėmis ligomis. Dažniausiai jos pasireiškia praėjus dešimtmečiui nuo pirmųjų lėtinės dilgėlinės požymių. Be to, minėtos ligos apskritai yra dažniau nustatomos sergančiųjų lėtine dilgėline tarpe, pvz.:

  • Skydliaukės ligos;
  • Celiakija;
  • Sisteminė raudonoji vilkligė;
  • Reumatoidinis artritas;
  • 1 tipo cukrinis diabetas.

Tačiau tai nereiškia, jog susirgus lėtine dilgėline, būtinai susirgsite ir aukščiau išvardintomis ligomis. Didesnis polinkis tam tikros ligos atsiradimui nėra galutinis nuosprendis, daug ką lemia genetinis paveldimumas, aplinkos faktorių įtaką bei šių veiksnių sąveika.

Kaip diagnozuojama lėtinė dilgėlinė?

Dažniausiai liga diagnozuojama remiantis būdingais simptomais ir klinikine eiga, t. y.:

  • tipiniai niežtintys bėrimai, savaime išnykstantis paros bėgyje;
  • nuolat atsirandantys nauji bėrimai;
  • naujų bėrimų atsiranda ilgiau nei 6 savaičių laikotarpiu.

Konsultacijos metu taip pat siekiama nustatyti lėtinę dilgėlinę provokuojantį veiksnį. Svarbu išsiaiškinti, ar paciento nevargina angioedema, ar nėra vidaus organų susirgimo požymių (pvz., karščiavimo be aiškios priežasties, svorio netekimo, sąnarių skausmų, pilvo ar kaulų skausmų ir pan.).

Jeigu konsultacijos metu nepaaiškėja galima alerginė dilgėlinės kilmė, taip pat, jeigu nėra sisteminio susirgimo rodančių požymių, laboratoriniai tyrimai dažniausiai neskiriami. Bendros būklės įvertinimui atliekami bendri kraujo tyrimai, uždegiminiai rodikliai, skydliaukės veiklą rodantys tyrimai.

Odos biopsija atliekama tik tais atvejais, kai diagnozė esti neaiški arba įtariamas urtikarinis vaskulitas.

Lėtinės dilgėlinės eiga

Lėtinė dilgėlinė yra epizodiškai paūmėjanti liga. Dažniausiai nuo jos pasveikstama savaime, per 2-5 metus. Nesant bėrimų provokuojančio veiksnio, per 1 metus pasveiksta 30-50 % žmonių. Ilgesnė ligos trukmė siejama su angioedema bei skydliaukės veiklos sutrikimais.

Apie šios ligos gydymą skaitykite skyrelyje „Lėtinės dilgėlinės gydymas“.