Sausos odos priežiūra

Sausos odos priežiūra

Beveik visi žmonės gyvenimo eigoje patiria, kas yra išsausėjusi oda. Kai kuriems tai tebūna vienintelis ir mažai rūpesčių, daugiau nebepasikartojantis epizodas, o kitus sausa oda vargina visą gyvenimą ir sukelia nemažai diskomforto. Kai kuriais atvejais sausa oda tampa kitų odos ligų palydove, pvz., psoriazės, atopinio dermatito. Be to, tam tikros vidaus ligos, kaip antai hipotirozė, lėtinė inkstų liga irgi sukelia odos išsausėjimą. Verta įsidėmėti, kad netgi ir vaistai gali sukelti šį nemalonų reiškinį, pvz., litis. Kitos sausos odos priežastys:

  • Amžiniai pokyčiai. Vyresniame amžiuje lėtėja ląstelių medžiagų apykaita, prastėja kraujotaka, mažėja prakaitavimas ir odos riebalų gamyba, mažėja poodinių riebalų sluoksnis;
  • Saulės UV spindulių poveikis;
  • Netinkama aplinkos temperatūra bei drėgmės lygis (oda labiau sausėja žiemą ir esant žemam aplinkos drėgmės lygiui);
  • Per dažnas prausimasis;
  • Higienos stoka;
  • Prasta mityba.

Tinkamai rūpinantis sausa oda, galima išvengti (ar bent jau suretinti) atopinio dermatito, asteatotinės egzemos ir kitų ligų, pažeidžiančių odos epidermio barjerą, paūmėjimo. Visgi verta prisiminti, kad priklausomai nuo metų laiko, sausos odos priežiūros ypatumai turi pasikeisti. Ypač tai aktualu esant sausam aplinkos orui. Nekeičiant įpročių, dėl sauso oro įtakos odos linijos ir raukšlės tampa labiau pastebimos, atsiranda odos niežulys, pleiskanojimas, formuojasi įtrūkimai, kurie gali skaudėti ir kraujuoti.

Registracija konsultacijai

Kad sausa oda greičiau gytų ir nekeltų diskomforto, rekomenduojama:

1. Saikingai mėgautis maudynėmis duše ar vonioje. Tai reiškia:

  • Uždarykite vonios ar dušo kabino duris (kad garai ir susikaupusi drėgmė neišgaruotų);
  • Maudynės turi trukti ne ilgiau 10 minučių;
  • Prauskitės po šiltu, ne po karštu vandeniu;
  • Naudokite švelnų, bekvapį prausiklį (pH turėtų būti <7);
  • Naudokite pakankamą prausiklio kiekį – užtektinai, kad nuplautumėte susikaupusius nešvarumus ant odos, tačiau ne tiek daug, kad jis gausiai imtų putoti;
  • Švelniai nusausinkite odą rankšluosčiu, netrinkite jos;
  • Nusausinę odą rankšluosčiu, iškart pasitepkite drėkinamuoju kremu.

2. Po maudynių iškart pasitepkite drėkinamuoju kremu. Tepalai, kremai ir losjonai „užrakina“ drėgmę odoje. Taigi kaskart išsimaudę, nusiprausę veidą ar rankas, pasitepkite drėkinamuoju kremu.

3. Geriausiam drėkinamajam efektui pasiekti rekomenduojama rinktis tepalą vietoj kremo ar losjono. Tepalai būna riebesni, be to, mažiau dirgina odą negu losjonai. Rinkitės tą priemonę, kurios sudėtyje yra alyvuogių aliejaus, jojoba aliejaus, taukmedžio (sviestmedžio) sviesto. Kiti veiksmingi ingredientai - pieno rūgštis, šlapalas, hialurono rūgštis, dimetikonas (dimethicone), glicerinas, lanolinas, mineralinis aliejus, vazelinas (petrolatum). Visuomet su savimi nešiokitės mažą indelį neriebaus rankų kremo, ir po kiekvieno rankų plovimo pasitepkite rankas. Tai greitai sumažins varginantį odos sausumą, tempimą, niežėjimą. Drėkinamuoju kremu tepkitės bent 2 kartus per dieną, o esant poreikiui - ir dažniau.

4. Naudokite lūpų balzamą. Rinkitės labiausiai Jums patinkančią lūpų priežiūros priemonę. Kai kurie balzamai su gijimą skatinančiomis medžiagomis gali dirginti jautrią lūpų odą. Jeigu užsitepę lūpų balzamo pajutote gėlimo, deginimo pojūtį, rinkitės kitą priemonę.

5. Naudokite švelnias, bekvapes odos priežiūros priemones. Kai kurie rinkoje esantys produktai yra pernelyg agresyvūs jautriai ir sausai odai, todėl nenaudokite:

  • Kvapnių muilų;
  • Odos priežiūros priemonių, kurių sudėtyje yra alkoholio, kvapiųjų medžiagų, retinoidų, alfa - hidroksirūgščių (AHA).

Vengiant šių medžiagų, odai bus lengviau išsaugoti natūralią drėgmę.

6. Nešiokite pirštines. Neretai rankų oda būna pirmąja kūno sritimi, kur pajuntame odos sausumą. Todėl pirštinės tampa paprasta priemone, padedančia išvengti sausos, trūkinėjančios rankų odos. Pirštinės yra būtinos šiais atvejais:

  • Einant į lauką žiemą;
  • Dirbant darbus vandenyje;
  • Dirbant su chemikalais, riebalais ir kitomis kenksmingomis medžiagomis.

7. Rinkitės rūbus iš natūralių, nedirginančių audinių. Jeigu nešiojate drabužius iš vilnos, po jais patariama užsidėti apatinį rūbą iš medvilnės ar šilko.

8. Drabužių skalbimo priemonė turi būti neutralios sudėties, be agresyvių sudedamųjų dalių. Priemonė turi būti hipoalerginė.

9. Nesėdėkite prie židinių, laužų, kitų šilumos šaltinių. Tai gali tik dar labiau išsausinti Jūsų odą.

10. Naudokite oro drėkintuvą.

Drėkinamieji kremai (emolientai) yra sausos odos priežiūros pagrindas. Jie užtikrina odos drėgmę ir atstato barjerinę (apsauginę) epidermio funkciją, taigi užtikrina jo vientisumą bei apsaugo nuo tolesnio pažeidimo. Emolientai būna kelių pavidalų: tepalai, kremai, losjonai, purškalai. Priemonės pavidalas skiriasi nuo jį sudarančių riebalų ir vandens santykio, t. y., tepalai yra riebiausi, nes didesnę jų dalį sudaro riebalai, o losjonuose, priešingai, pagrindinė sudedamoji dalis yra vanduo. Kitos dažniausios į emolientų sudėtį einančios medžiagos:

  • Emulsikliai (cetostearyl alcohol, isopropyl myristate) didina produkto stabilumą, jų dėka naudojama mažiau riebalų, todėl pats kremas būna ne toks riebus, jį lengviau užtepti, nepalieka ant odos riebumo, lipnumo pojūčio.
  • Humektantai (propylene glycol, šlapalas, glicerolis). Tai medžiagos, sustiprinančios drėkinamąjį poveikį. Jos pritraukia ir sugeria aplinkinį vandenį, pritraukia jo į epidermio raginį sluoksnį.
  • Medžiagos, slopinančios bakterijų dauginimąsi (benzalkonijaus chloridas, hidroksibenzoatai). Tiršta lipidų ir vandens terpė sudaro puikias sąlygas mikroorganizmams, o šios medžiagos sudaro nepalankias tam sąlygas.

Nors tepalai leidžia užtikrinti geriausią odos drėkinimą, visgi daugumai žmonių nepriimtina jų tekstūra bei tai, kad riebūs kremai tepa rūbus, patalynę, oda tampa blizgi, riebi ir lipni. Todėl daugumai pacientų kremai ir losjonai (ypač, jeigu tepami ant matomų kūno dalių) patinka labiau, nes juos lengviau tepti ir jie greičiau susigeria. Rinkoje yra labai gausus emolientų pasirinkimas, tačiau geriausias yra tas, kuris Jums labiausiai patinka ir kurio nepamirštate reguliariai naudoti. Emolientų nauda:

  • Sudrėkina odą;
  • Pagerina odos apsaugines funkcijas, mechanines savybes;
  • Greitina žaidų gijimą;
  • Apsaugo nuo žalingo aplinkos poveikio, įvairių dirgiklių;
  • Pasižymi antibakterinėmis savybėmis (ypač glicerolis).

Pastaraisiais metais mokslininkai pradėjo tyrinėti augalus ir jų veikliąsias medžiagas, kurios gali padėti atkurti pažeistą odos barjerą ir sustiprinti emolientų poveikį. Ištirtos 9 augalinės kilmės medžiagos, pagerinančios odos barjerines savybes:

  • Aloe vera. Alijošiaus lapų ekstrakte gausu polisacharidų. Ši medžiaga dažnai naudojama odos priežiūros produktuose, kurie skirti nudegimų, saulės nudegimų, žaizdų ir uždegimo varginamai odai.
  • Betula alba. Mokslinių bandymų metu pavyko pagaminti kremą su 80% betulinu, nenaudojant jokių emulsiklių (šios medžiagos kai kuriems žmonėms gali sudirginti odą). Ši medžiaga veiksmingai sudrėkino odą, mažino tolesnį vandens netekimą bei odos paraudimą.
  • Saulėgrąžų aliejus. Grynamie aliejuje gausu riebiųjų rūgščių - linoleinės rūgšties, linoleninės rūgšites, oleino rūgšties ir pan, o distiliate yra 90% riebiųjų rūgščių, 5% fitosterolių ir 1% tokoferolio. Tyrimų metu nustatyta, kad 2% kremas su šiomis medžiagomis paskatino odos lipidų gamybą ir drėgmės lygį, mažino epidermio vandens netekimą, o pacientams, sergantiems atopiniu dermatitu, reikėjo naudoti mažiau kortikosteroidų.
  • Jonažolė. Jos veiklioji medžiaga - hyperforinas. Tyrimas buvo atliktas su sergančiaisiais atopiniu dermatitu, tirtas 1,5% kremas su šia medžiaga. Nustatyta, jog po 4 savaičių naudojimo, oda buvo sudrėkinta, mažiau pleiskanojo (palyginus su paprasto emoliento naudojimu).
  • Kietagrūdis (Lithospermum erythrorhizon). Šio augalo šaknys plačiai taikomos tradicinėje Kinų medicinoje. Pastebėta, jog naudojant 1,25% kremą su šia veikliąja medžiaga bent 2 kartus per dieną, oda buvo gerai sudrėkinta ir ne taip greitai išsausėdavo.
  • Piptadenia colubrina. Tai medis, augantis Pietų Amerikos miškuose. Tyrimų metu nustatyta, kad šio medžio ekstraktas didina akvaporino-3, involukrino ir filagrino ekspresiją keratinocituose - taigi stiprina odos epidermį. Be to, 5% kremas su minėta medžiaga jau per 14 dienų pagerino odos drėgmės lygį, padidino atsparumą žalingiems aplinkos veiksniams.
  • Širdžialapė raudė (Rubia cordifolia) - 5% gelis su šia veikliąją medžiaga pastebimai pastorino epidermį, mažino ląstelių proliferaciją.
  • Rožių absoliutas. Ši medžiaga slopino ląstelių profileraciją ir skatino baltymų involukrino, filagrino gamybą, taigi stiprino apsauginę epidermio funkciją.
  • Kartusis musmedis (Simarouba amara). 0,2% tepalas su šio medžio ekstraktu per 4 savaites padidino odos drėgmės lygį, mažino epidermio vandens netekimą, kadangi skatino baltymų, lipidų ir keramidų gamybą.

Jeigu naudositės šiais patarimais, Jūsų odos būklė turėtų netrukus pagerėti. Visgi, jeigu oda išlieka sausa, trūkinėja, kraujuoja, skauda, nedelskite ir pasikonsultuokite su gydytoju dermatologu.