Rožinės gydymas

rožinės gydymas

Rožinė yra lėtinė odos liga. Tai reiškia, kad šio susirgimo neįmanoma išgydyti visam laikui, jam būdingi periodiniai paūmėjimai. Visgi, ligą galima pristabdyti ir numalšinti varginančius simptomus.

Kaip gydoma rožinė?

Gydymo planą sudaro sekančios grandys:

      • Bendri odos priežiūros principai
      • Medikamentinis gydymas (vietinio poveikio vaistais ir sisteminiai vaistais)
      • Lazerinė terapija

Gydymo taktiką lemia rožinės tipas.

Registracija konsultacijai

Bendri odos priežiūros principai:

Vengti veido raudonį skatinančių veiksnių. Veido raudonis būdingiausias eriteminei- teleangiektazinei ir papulinei- pustulinei ligos formai. Be to, šis simptomas pacientams kelia daugiausiai diskomforto.

Kas gali pabloginti veido raudonį sergant rožine?

  • Aplinkos temperatūros svyravimai
  • Saulės spinduliai
  • Aštrus maistas
  • Alkoholis
  • Fizinė veikla
  • Psichologinis stresas
  • Tam tikri vaistai

Apsauga nuo saulės spindulių. Ultravioletiniai spinduliai sukelia tam tikrus odos pokyčius, kurie gali lemti rožinės išsivystymą (ar paūmėjimą). Todėl patariama naudoti kremus su SPF 30.

Tinkama odos priežiūra. Pacientai, sergantys rožine, dažnai skundžiasi padidėjusiu odos jautrumu. Jiems būna sunku išsirinkti tinkamas, veido odos nedirginančias priemones. Todėl svarbu pasitarti su gydytoju dermatologu, kuris padės Jums išsirinkti veido odos priežiūros priemones. Pastebėta, kad tinkama odos priežiūra reikšmingai sumažina nemalonius ligos simptomus. Patariama naudoti drėkinamąjį kremą, vengti aštrių veido šveitiklių, šarminių prausiklių.

Kosmetinis maskavimas, naudojant žalsvo atspalvio dekoratyvinės kosmetikos priemones.

Eriteminė-teleangiektazinė rožinė: gydymas

Šiai rožinės formai būdingas centrinės veido dalies paraudimas, epizodinis veido raudonis, odos sausumas ir jautrumas. Kaipgi gydoma ši rožinės forma?

Taikomi aukščiau išvardinti bendri odos priežiūros principai. Kai kuriems pacientams būtent to ir užtenka, kad rožinės paūmėjimas būtų suvaldytas.

Lazerinė terapija. Šis gydymo metodas tinka, kai vargina teleangiektazijos. Taikoma intensyvi pulsinė šviesa ar kitos lazerinės procedūros. Įsidėmėtina, kad lazerinė terapija neišgydo rožinės visam laikui, o gerai būklei palaikyti reikia periodiškai atliekamų procedūrų. Taikant lazerinį gydymą, teleangiektazijos tampa mažiau pastebimos, mažėja veido raudonis, pagerėja odos tekstūra.

Medikamentinis gydymas. Stipriausiai raudonį veikianti medžiaga - tai brimonidino gelis, kraujagysles sutraukianti medžiaga. Nors vaistas dažniausiai yra gerai toleruojamas, pasitaiko ir nepageidaujamų reakcijų, pvz., paradoksinis odos paraudimas, deginimo jausmas. Taip pat gali sumažėti arterinis kraujospūdis. Kiti vaistai - azelainė rūgštis, antibiotikai - taip efektyviai nemažina raudonio.

Papulinė-pustulinė rožinė: gydymas

Šiai rožinės formai būdingi uždegiminiai bėrimai ir pūlinukai, išsidėstę centrinėje veido dalyje. Taip pat gali varginti teleangiektazijos, veido raudonis.

Skiriamas vietinis gydymas metronidazoliu, azelaine rūgštimi, ivermektinu. Minėti preparatai mažina uždegimą, veikia antibakteriškai, mažina raudonį. Tiesa, gydymas išorinio naudojimo medikamentais užtrunka iki kelių-keliolikos savaičių. Kai nepavyksta pasiekti gerų rezultatų vietinio poveikio vaistais, skiriamas sisteminis gydymas antibiotikais. Tam tikrais atvejais taikomos ir lazerinės procedūros.

Akių rožinė: gydymas

Akių simptomai gali pasireikšti ir be odos pažeidimo. Pacientai skundžiasi „svetimkūnio“ pojūčiu akyje, akių vokų teleangiektazijomis, dažnais miežiais, junginės paraudimu ir pan. Pacientai, sergantys akių rožine, dažniausiai nukreipiami gydytojo oftalmologo konsultacijai. Gydymui gali būti skiriami šilti kompresai, antibiotikų geliai, geriamieji antibiotikai.

Fimatozinė rožinė: gydymas

Būdinga audinių hipertrofija, netaisyklingi mazginiai odos sustorėjimai, pvz., nosies sustorėjimas (rinofima). Šiai ligos formai efektyviausias yra intervencinio pobūdžio gydymas - lazerinė abliacija, chirurginė intervencija.

Rožinė - lėtinė liga, kurios gydymas reikalauja glaudaus paciento ir gydytojo bendradarbiavimo. Nerekomenduojama užsiimti savigyda, kadangi tai gali tik dar labiau pabloginti būklę. Patariame kreiptis į gydytoją dermatologą, kuris įvertins Jūsų odos būklę bei paskirs tinkamiausią gydymo metodą.