Piogeninė granulioma

Piogeninė granulioma

Piogeninė granulioma (skiltelinė kapiliarinė hemangioma) - gerybinis, kraujagyslinės kilmės odos ar gleivinių darinys, kuriam būdingas spartus augimas ir trapus paviršius. Nors piogeninė granulioma gali atsirasti bet kokiame amžiuje, dažniausiai ji atsiranda vaikams ir paaugliams. Kadangi šis darinys savaime nepranyksta ir yra linkęs kraujuoti, taikomas tik chirurginis gydymas.

Pastebėta, kad piogeninė granulioma būdingesnė berniukams. Tuo tarpu gleivinių piogeninė granulioma dažniau atsiranda suaugusioms moterims.

Tiksli piogeninės granuliomos atsiradimo priežastis nėra aiški. Manoma, kad tai gali būti kaip atsakas į patirtą odos traumą. Dėl kol kas neišaiškintų mechanizmų sutrinka angiogenezę (t. y., kraujagyslių susiformavimą) skatinančių ir slopinančių medžiagų pusiausvyra. Šio disbalanso pasėkoje ir susiformuoja piogeninė granulioma.

Tam tikri vaistai taipogi gali skatinti tokių darinių atsiradimą, pvz.:

  • Vietiniai ir sisteminiai retinoidai;
  • Tirozinkinazės inhibitoriai;
  • Chemoterapiniai preparatai, pvz., etopozidas, 5-fluoruracilas;
  • Granuliocitų kolonijas stimuliuojantys faktoriai;
  • BRAF inhibitoriai.

Be to, kartais piogeninės granuliomos gali atsirasti jau esančių kapiliarų malformacijų fone, pvz., esant portveino dėmei, arterioveninei malformacijai.

Registracija konsultacijai

Kaip pasireiškia piogeninė granulioma?

Iš pradžių tai būna nedidelė raudona papulė, kuri per kelias savaites ar mėnesius greitai padidėja, tačiau dažniausiai dydis neviršija 1 cm. Darinys savaime neišnyksta. Būdingas gausus kraujavimas nuo menkiausios traumos. Kartais piogeninė granulioma gali išopėti.

Didžioji dalis piogeninių granuliomų atsiranda odoje, liemens ar galūnių srityje. Vaikams šie dariniai kiek dažniau atsiranda galvos ir kaklo srityje. Gleivinių piogeninės granuliomos yra žymiai retesnės, dažniausiai jų būna burnos srityje- vidinėje lūpų pusėje, ant dantenų.

Dažniausiai stebimi pavieniai dariniai. Daugybinės piogeninės granuliomos pasitaiko itin retai ir yra susijusios su tam tikrų vaistų vartojimu, odos nudegimais, chemoterapija.

Kaip diagnozuojama piogeninė granulioma?

Diagnozė nustatoma įvertinus tipinius darinio požymius, t. y., raudona, kupolo formos papulė, susiformavusi per kelis mėnesius ir kraujuojanti nuo menkiausios traumos. Taip pat atliekamas ištyrimas ir dermatoskopu. Histologinis ištyrimas yra naudingas siekiant atskirti kitus odos darinius su panašiais požymiais. Piogeninę granuliomą tenka skirti nuo hemangiomos, Spitz apgamo, amelanotinės melanomos, plokščiųjų ląstelių karcinomos, bazalinių ląstelių karcinomos, Kapoši sarkomos. Dėl panašumų į odos navikus, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju, kuris nustatys tikslią diagnozę bei paskirs tinkamiausią gydymą. Nors šis odos darinys nekelia pavojaus gyvybei, visgi dėl dažnai pasikartojančio kraujavimo patariama nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Kaip gydoma piogeninė granulioma?

Pagrindinis piogeninės granuliomos gydymo metodas- chirurginis darinio pašalinimas. Kaip jau minėta, gydyti šį darinį būtina dėl dažno kraujavimo bei išopėjimo rizikos. Be to, kai kuriai piktybiniai odos navikai gali priminti piogeninę granuliomą, todėl operacijos metu gauta medžiaga dar yra išsiunčiama ir histologiniam tyrimui. Svarbu pašalinti veiksnius, galinčius lemti piogeninės granuliomos pasikartojimą, t. y., vengti odos traumavimo, svetimkūnių, su terapeutu aptarti sisteminių medikamentų vartojimą, jų keitimo galimybes. Piogeninės granuliomos šalinimo metodai parenkami pagal darinio morfologiją, dydį, lokalizaciją, paciento amžių, recidyvo ir randėjimo tikimybę. Pagrindiniai piogeninės granuliomos šalinimo metodai:

  • Chirurginė ekscizija. Tinkamiausia dariniams be „kojytėms“, bet iš esmės rekomenduojama bet kurio tipo piogeninei granuliomai. Privalumai - itin menka darinio atsinaujinimo tikimybė, be to, operacijos metu gaunama medžiaga histologiniam tyrimui. Pagrindinis metodo trūkumas- randai.
  • Elektrokoaguliacija, lazerinė terapija tinkama mažiems dariniams. Taikant šiuos metodus, yra mažesnė randėjimo tikimybė, tačiau ne visada pavyksta gauti pakankamą medžiagos kiekį histologiniam ištyrimui.

Medikamentinis gydymas (skleroterapija, fenoliu, imikvimodu) nerekomenduojama dėl didelės darinio atsikartojimo tikimybės bei nesant galimybės darinio ištirti histologiškai.