Kaip išvengti karpų?

Kaip išvengti karpų?

Karpos yra virusinė odos liga, kurią sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Šiuo virusu užsikrečiama tiesioginio kontakto metu su infekuotu žmogumi, per užkrėstus daiktus. Taip pat žmogus gali užsikrėsti pats nuo savęs, kai karpa yra traumuojama ir viruso dalelės pasklinda po gretimas odos sritis.

Karpos - tai gerybiniai odos dariniai, kuriuos sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Šis virusinis odos susirgimas būdingiausias vaikams ir paaugliams, tačiau neretai paveikia ir suaugusius. Remiantis moksliniais šaltiniais, karpos vargina net iki 15% bendrosios populiacijos.

Neretai karpų gydymas gali užtrukti, be to, išgydžius vienas karpas, išlieka rizika atsirasti kitoms.

Karpų priežastys ir rizikos veiksniai

Kaip jau minėta, karpos yra virusinis odos susirgimas. Pagrindinis karpų sukėlėjas - tai žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Šis virusas pažeidžia ne tik odą, bet ir gleivines. Žinoma daugiau nei 150 atskirų ŽPV tipų, kai kurie iš jų pasižymi tendencija pažeisti konkrečias kūno vietas, pavyzdžiui, ŽPV 1 tipas dažniausiai lemia padų ir delnų karpų atsiradimą, o ŽPV 6 ir 11 tipai sukelia lytinių organų karpas.

ŽPV užsikrečiama tiesioginio kontakto būdu ar per daiktus. Be to, žmogus gali užsikrėsti pats nuo savęs - traumavus karpą, virusas išsisėja po gretimas odos sritis, kuriose vėliau taip pat atsiranda karpų.

Virusas patenka per plika akimi nematomas odos traumas (mikrotraumas) ir skatina greitą epidermio ląstelių augimą (t. y., proliferaciją). Būtent šie viruso sukelti ląstelių pokyčiai ir lemia karpoms būdingų simptomų atsiradimą.

Registracija konsultacijai

Kiti karpų rizikos veiksniai:

  • Viešieji dušai, pirtys, baseinai, kitos drėgnos ir šiltos patalpos;
  • Darbas su žalia mėsa, žuvimi;
  • Egzema, atopinis dermatitas, kadangi šioms odos ligoms būdingas sutrikęs odos apsauginis barjeras;
  • Nagų kramtymas, odelių aplink nagus traumavimas;
  • Gausus prakaitavimas;
  • Dalinimasis rankšluosčiais ir kitomis asmeninės higienos priemonėmis;
  • Nusilpęs imunitetas, būklės po organų transplantacijos, kiti įgyti ar įgimti imuniteto sutrikimai;
  • ŽIV infekcija.

Karpų tipai ir simptomai:

Paprastosios karpos - tai 2-6 mm skersmens iškilę odos dariniai (papulės) raginiu paviršiumi, kurį pažeidus stebimas taškinis kraujavimas. Dažniausiai šios karpos atsiranda plaštakų, pirštų, kojų srityje, taip pat apie nagus, tačiau gali pažeisti bet kurią kūno vietą.

Padų karpos gali būti pavienės arba daugybinės (mozaikinės). Stebima netaisyklinga papulė raginiu paviršiumi, praradusiu odos piešinį. Šios karpos yra skausmingos (ypač vaikštant) ir atsiranda tose padų srityse, kur yra didesnis mechaninis spaudimas. Padų karpos yra kietos, paviršiuje gali būti juodų taškelių.

Plokščiosios karpos pasireiškia kaip 1-4 mm skersmens plokščios, ovalios, apvalios ar daugiakampės papulės lygiu paviršiumi. Jos yra kietos, spalva varijuoja nuo gelsvos, pilkos iki odos spalvos. Būdingas išsidėstymas linijomis menkiausių įbrėžimų vietose. Dažniausiai plokščiosios karpos būna daugybinės ir pažeidžia veidą, kaklą, rankas, riešus, kelius.

Lytinių organų karpos (kondilomos) - klasifikuojamos kaip lytiškai plintanti infekcija. Dažniausiai sukelia ŽPV 6 ir 11 tipai. Būdingos tiek pavienės, tiek daugybinės karpos. Vyrams šių karpų gali atsirasti ant varpos ar kapšelio, moterims - ant didžiųjų lytinių lūpų. Kai kuriais atvejais jų susidaro ir ties šlaplės anga, ant gimdos kaklelio ar ties išeinamąja anga. Kondilomų dydis svyruoja tarp 1-5 mm, tačiau pasitaiko ir didesnių, vietomis susiliejusių. Jos gali būti kietos (suragėjusios) arba minkštos, spalva taip pat varijuoja. Kartais gali kraujuoti. Jeigu kondilomos atsirado apie išeinamąją angą, gali varginti niežulys ar kitoks diskomforto jausmas.

Siūlinės karpos - ilgos (1-2 mm) ir siauros odos išaugos, paprastai atsirandančios veide, ypač akių vokų srityje ar prie lūpų. Dažniausiai išsidėsto pavieniui, o spalva varijuoja nuo gelsvos, rausvos iki odos spalvos.

Apynagių karpos - kalafiorą primenančios odos išaugos, išsidėsčiusios aplink nagą (rankų ar kojų). Vienas iš pagrindinių šių karpų rizikos veiksnių - tai nagų kramtymas. Negydant, liga komplikuojasi nago odelės (kutikulės) praradimu ir paronichija - pūlingu nago kraštų uždegimu. Didėdamos karpos pažeidžia ir pačią nago plokštelę, ji pakyla ir atsiskiria nuo nago guolio, atsiranda skausmas. Prisidėjus infekcijai, nago pokyčiai gali būti negrįžtami.

Diagnostika

Karpos diagnozuojamos gydytojo apžiūros metu, remiantis būdinga bėrimo charakteristika. Itin retais atvejais, esant neaiškiai diagnozei, atliekama odos biopsija ir histologinis ištyrimas.

Kada kreiptis į gydytoją?

  • Jeigu odos dariniai yra skausmingi, pasikeitė jų spalva, išvaizda;
  • Gydymas namuose yra neefektyvus;
  • Karpos sukelia diskomfortą, trukdo kasdienei veiklai;
  • Nusilpusi imuninė sistema.

Nors karpos nėra gyvybei pavojinga liga, visgi patariama neužsiimti savigyda ir pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu, kuris parinks Jums tinkamiausią gydymo metodą. Apie karpų gydymą plačiau skaitykite skyrelyje „Karpų gydymo metodai“.

Kaip išvengti karpų atsiradimo?

    • ŽPV virusas „mėgsta“ drėgnas ir šiltas patalpas. Todėl viešuosiuose dušuose, pirtyse, baseinuose, persirengimo kambariuose nevaikščiokite basi.
    • Nelieskite, netrinkite, nekrapštykite ir kitaip netraumuokite jau esančių karpų (taip pernešite virusą į kitas odos sritis).
    • Tinkamai prižiūrėkite odą. Venkite įtrūkimų, nubrozdinimų, mėlynių ir kitų odos vientisumo pažeidimų.
    • Dirbant su žalia mėsa ar žuvimi, dėvėkite apsaugines pirštines.
    • Jeigu sergate egzema ar atopiniu dermatitu, tinkamai rūpinkitės savo oda, venkite odos traumavimo. Šioms ligoms būdingas sutrikęs apsauginis odos barjeras, o tai palengvina virusų patekimą į odą.
    • Nekramtykite nagų, venkite odelių, esančių aplink nagus, traumavimo. Nagų kramtymas tik paskatina karpų išplitimą.
    • Dažnai plaukite rankas, ypač po kontakto su žmonėmis.
    • Rinkitės patogią ir orui pralaidžią avalynę, lengvus ir neaptemptus rūbus. Pastebėta, kad prakaitavimas didina karpų atsiradimo riziką. Prižiūrėkite pėdas, kad jos būtų sausos, be įtrūkimų ar žaizdelių.
    • Nesidalinkite rankšluosčiais, skustuvais, kempinėmis ir kitomis asmeninės higienos priemonėmis. Neavėkite kitų asmenų batų, kojinių.
    • Jeigu karpų atsirado ant smakro, skusdami barzdą naudokite elektrinį skustuvą arba išvis atsisakykite barzdos skutimo, kol karpos nebus išgydytos.
    • Gydykite gretutines ligas, stiprinkite imunitetą. Valgykite daug vaisių ir daržovių, išbandykite vitaminų ir mineralų kompleksus, skirtus imunitetui stiprinti.
    • Norint išvengti lytinių organų karpų, lytinių santykių metu naudokite barjerines apsaugos priemones.
    • Vakcinacija. Rinkoje esančios vakcinos nuo ŽPV infekcijos apsaugo nuo dažniausių ŽPV tipų, kurie sukelia gimdos kaklelio vėžį ir karpas.

Karpų prevencija yra lengvesnė, nei jų gydymas. Visgi jeigu Jums atsirado karpų, kreipkitės į gydytoją dermatologą, kuris paskirs būtent Jums tinkamiausią karpų gydymo metodą.

Puslapių navigacija:

  1. Kaip išvengti karpų atsiradimo?
  2. Karpų prevencija ir gydymas