Įvairiaspalvė dedervinė

Įvairiaspalvė dedervinė

Įvairiaspalvė dedervinė yra paviršinė odos grybelinė infekcija. Tai ganėtinai paplitusi liga, pasireiškianti hipo- ar hiperpigmentuotomis dėmėmis liemens ir viršutinių galūnių srityje. Nors šis odos susirgimas yra lengvai pagydomas, kartais bėrimai linkę pasikartoti. Didžiausias ligos paplitimas yra tropikų šalyse. Apskaičiuota, kad šiltuose kraštuose įvairiaspalve dedervine gali sirgti iki 50% žmonių. Palyginimui, Skandinavijos šalyse įvairiaspalvė dedervinė nustatoma apie 1% gyventojų. Dažniausiai serga paaugliai ir suaugę, nors kartais suserga ir vaikai.

Įvairiaspalvė dedervinė nėra užkrečiama ir nėra susijusi su prasta higiena.

Įvairiaspalvės dedervinės priežastys ir rizikos veiksniai

Ligą sukelia Malassezia genties grybelis. Šis grybelis yra normalios odos floros dalis, normos atveju nesukeliantis ligos. Veikiant tam tikriems veiksniams, nepatogeninė (t. .y, ligos nesukelianti) grybelių forma transformuojasi į patogeninę micelinę formą, kuri ir sukelia būdingus odos pažeidimus. Kas gali paskatinti šią transformaciją, taigi ir ligos atsiradimą?

  • Karšta, drėgna aplinka;
  • Pagausėjęs prakaitavimas;
  • Aliejų naudojimas odos priežiūrai;
  • Genetinis polinkis;
  • Nusilpęs imunitetas;
  • Prasta mityba.

Registracija konsultacijai

Kokie yra įvairiaspalvės dedervinės simptomai?

  • Bėrimas dėmelėmis ar plonomis plokštelėmis, vietomis susiliejantis į didesnius pažeidimo plotus.
  • Kaip sufleruoja pavadinimas, bėrimai būna įvairių spalvų - hipopigmentuoti, hiperpigmentuoti, šviesiai rausvi. Šviesios odos savininkams bėrimai dažniausiai esti šviesiai rudos spalvos.
  • Hipopigmentuoti bėrimai, kaip taisyklė, išryškėja vasaros metu, kuomet nepavyksta tolygiai įdegti.
  • Bėrimai gali būti padengti pleiskanomis.
  • Paaugliams ir suaugusiems beria liemens sritį (ypač dažnai - nugarą), viršutines galūnes. Vaikams gali būti išbertas ir veidas. Be to, bėrimai dažniausiai išsidėsto tose kūno vietose, kur yra gausu riebalinių liaukų.
  • Kartais gali varginti nežymus niežulys.

Diagnostika

Įvairiaspalvės dedervinės diagnostikai dažniausiai užtenka nuodugnios gydytojo apžiūros. Kartais gali būti atliekamas odos nuograndų mikroskopinis ištyrimas. Maždaug trečdaliu atvejų matomas tipinis geltonai žalsvas švytėjimas Vudo lempos šviesoje. Visgi tam tikrais atvejais ligą tenka skirti nuo seborėjinio dermatito, rožinės dedervinės, vitiligo, eritrazmos, grybinės mikozės ir kitų, panašius simptomus sukeliančių ligų. Patyręs gydytojas iškart nustato tikslią diagnozę, todėl visais atvejais rekomenduojama kreiptis į specialistą, kad Jus varginanti problema būtų išspręsta tiksliai ir greitai.

Įvairiaspalvės dedervinės gydymas

Pagrindinis šios ligos gydymo metodas- tai vietiniai priešgrybeliniai preparatai. Seleno sulfidas, cinko piritionas taip pat veiksminga gydymo alternatyva. Verta įsidėmėti, kad pigmentacijos pokyčiai gali išlikti net ir baigus gydymą, o normaliai odos pigmentacijai atsikurti prireikia kelių mėnesių.

Pagrindiniai priešgrybeliniai preparatai, taikomi įvairiaspalvės dedervinės gydymui:

  • Azolų grupės vaistai, pvz., ketokonazolis. Rinkoje yra įvairių formų medikamentų, nuo kremų iki šampūnų;
  • Terbinafino kremas;
  • Ciklopiroksas.

Itin retais atvejais, kai liga yra atspari vietiniam gydymui, gali būti skiriami geriamieji priešgrybeliniai vaistai. Skiriant sisteminį gydymą, būtina reguliariai stebėti kepenų funkciją dėl nepageidaujamo vaistų poveikio.

Apie gydymo efektyvumą nereikia spręsti pagal išliekančius pigmentacijos netolygumus. Kaip jau minėta, normali odos pigmentacija atsikuria per kelis mėnesius nuo gydymo pabaigos. Įtariant nesėkmingą gydymą, atliekami pakartotini tyrimai, pvz., odos nuograndų mikroskopija.

Profilaktika reikalinga tais atvejais, kai bėrimai dažnai atsinaujina ar esama imuniteto sutrikimų. Dažniausiai tam naudojami seleno sulfido preparatai, ypač karštuoju metu laiku.