Kodėl niežti išangę?
75% atvejų šis nemalonus simptomas pasireiškia dėl įvairių uždegiminių, infekcinių, sisteminių ligų. Taip pat išangę gali niežėti dėl vėžinio proceso, anorektalinių ligų. Vadinamasis „neaiškios“ ar „nenustatytos“ kilmės išangės niežėjimas gali atsirasti dėl perianalinio užteršimo išmatomis, odos traumavimo tualetiniu popieriumi ir kasymosi.
Anorektalinės ligos, pasireiškiančios išangės niežėjimu: iškritę vidiniai hemorojiniai mazgai, pūlinys, išangės įplėša, fistulės. Kaip taisyklė, išangės srityje esančios papilomos retai sukelia niežėjimą.
Dermatologinės ligos. Išangę gali niežėti ir dėl tam tikrų odos ligų, pvz.:
- Raukšlių psoriazė (žvynelinė). Išberia ne tik sritį apie išangę, bet ir kirkšnis, tarpvietę, lytinius organus, tarpsėdmeninę raukšlę, pažastis, odą po krūtimis. Priešingai negu klasikinės psoriazės atveju, nebūna būdingo žvyno sluoksnio. Pastebėta, kad šiuo atveju niežėjimas būna ciklinis, labiau vargina naktį.
- Kontaktinis dermatitas. Jam būdingas bėrimas raudonomis dėmėmis, odos suragėjimas ir įtrūkimai. Iritacinis kontaktinis dermatitas atsiranda dėl kontakto dirginančiomis medžiagomis, pvz., muilinu vandeniu, prausikliai, alkoholio turinčios odos priežiūros priemonės. Didesnę riziką odos sudirgimui turi žmonės, sergantys atopiniu dermatitu, turintys sausą odą, taip pat šviesios odos savininkai.
- Atopinis dermatitas. Ši liga pasireiškia sustorėjusia oda, paryškėjusiu odos piešiniu (lichenifikacija), nukasymais. Dažniausiai atopinė egzema išryškėja 5-7 metų vaikams. Suaugusiems šis odos susirgimas pasireiškia bėrimais lenkiamuosiuose paviršiuose (kaklo srityje, alkūnių linkiuose, pakinkliuose). Tik retais atvejais išberia sėdmenų sritį. Niežėjimas, lėtinės eigos bei periodiškai paūmėjantis odos uždegimas, alerginės ligos šeimoje, ankstyva simptomų pradžia tik sustiprina atopinio dermatito įtarimą.
- Pūlingas hidradenitas. Sunkus, lėtinės eigos, dažnai ženkliai pabloginantis paciento gyvenimo kokybę odos susirgimas. Liga pažeidžia ne tik odą, bet ir poodį. Pagrindiniai simptomai - periodiškai atsinaujinantys, skausmingi, gilūs uždegiminiai mazgai, kurie gali pratrūkti ir pūliuoti, skleisdami labai nemalonų kvapą. Dėl lėtinio uždegimo vystosi vadinamieji sinusiniai traktai, komedonai, randai. Plačiau skaitykite skyrelyje „Pūlingas hidradenitas“.
- Bowen‘o liga. Tai priešvėžinė būklė, kurios negydant, gali išsivystyti odos plokščialąstelinė karcinoma. Liga pasireiškia bėrimu aiškių ribų plokštele, kuri pleiskanoja, būna šašų. Pedžeto liga (intraepitelinė adenokarcinoma) paprastai vargina vyresnius nei 70 metų žmones. Jai tai pat būdingas bėrimas aiškių ribų, lėtai didėjančia plokštele, kuri pleiskanoja, išopėja, ant jos būna šašų.
- Kitos odos ligos, galinčios sukelti išangės niežėjimą: skleroderma, daugiaformė eritema, Diuringo dermatitas, plokščioji kerpligė ir kt.
Infekcijos. Lytiškai plintančios infekcijos (pvz., smailiagalės kondilomos, herpes infekcija, sifilis, gonorėja) ir mieliagrybių (Candida) infekcijos gali sukelti išangės niežėjimą, ypač, jei pacientas turi šių infekcijų rizikos veiksnių. Kirmėlinės ligos (helmintozės) taip pat sukelia išangės niežulį, labiau išreikštą naktį ir dažniau vaikams nei suaugusiems. Be to, tais pačiais simptomais gali pasireikšti ir streptokokų sukeltas dermatitas. Eritrazma (plačiau skaitykite skyrelyje „Eritrazma“) dažnesnė senjorams, diabetikams bei pacientams su imunodeficitinėmis būklėmis. Kiti eritrazmos rizikos veiksniai: nutukimas, padidėjęs prakaitavimas, tropikų klimatas. Dažniausiai bėrimas pasireiškia raudonai rudos spalvos, aiškių ribų dėmėmis ar plokštelėmis ne tik tarpsėdmeniniame plyšyje, bet ir kojų tarpupirščiuose, kirkšnyse bei pažastyse.
Sisteminės ligos. Išangės niežėjimas susijęs su tokiomis vidaus ligomis kaip cukrinis diabetas, cholestazė (tulžies nutekėjimo problemos), limfoma, leukemija, pelagra, inkstų nepakankamumas, skydliaukės ligos, ŽIV infekcija, vitaminų A ir D stoka, mažakraujystė.
Mitybos ypatumai ir vaistai. Tam tikri maisto produktai (pvz., kava, pomidorai, alus, kola, arbata, žemės riešutai, pieno produktai, citrusiniai vaisiai, šokoladas, vynuogės) bei vaistai (pvz., tetraciklinas, kolchicinas, kvinidinas, pipirmėčių aliejus, vietiniai anestetikai, neomicinas) gali būti išangės niežulio priežastimi. Tik kol kas neaišku, ar šios medžiagos tiesiogiai sukelia išangės niežėjimą, ar paskatina šio simptomo išsivystymą dėl šalutinio poveikio per viduriavimą, išmatų nutekėjimą.
Išmatų nelaikymas. Išangės niežėjimas gali atsirasti pacientams, kuriuos vargina išmatų protėkis ar visiškas nelaikymas. Papildomai niežėjimą skatina odos traumavimas tualetiniu popieriniu, dažnas kasymasis.
Išangės niežulio diagnostika
Konsultacijos metu gydytojas įvertina Jūsų bendrą būklę, gretutines ligas, vartojamus vaistus, gyvensenos ypatumus, atlieka kruopščia apžiūrą. Esant reikalui, skiriama kitų gydytojų specialistų konsultacija, gali būti rekomenduojami endoskopiniai tyrimai. Svarbiausia atkreipti dėmesį į:
- Kaip ilgai vargina niežėjimas;
- Ar niežti tik išangę, ar apskritai visą kūną;
- Niežėjimo ryšys su žarnyno veikla (ar nėra viduriavimo, vidurių užkietėjimo, išmatų nelaikymo);
- Sisteminius simptomus (nedidelis karščiavimas, naktinis prakaitavimas, nuovargis, silpnumas, apetito pokyčiai, svorio pokyčiai, šalčio ar karščio netoleravimas, gelta, sumažėjęs šlapimo kiekis, šlapimo ir išmatų spalvos pokyčiai ir kt.);
- Ar pacientas neserga cukriniu diabetu, kitomis odos ar virškinimo trakto ligomis, lytiškai plintančiomis infekcijomis, ar neturi alergijos maisto produktams;
- Mitybos raciono pokyčius;
- Vartojamus vaistus (tiek vietinius, tiek ir geriamus);
- Higienos įgūdžius (ar naudoja muilą, ar prausiklį, kurių sudėtyje yra dirginančių medžiagų, kvapių medžiagų, kaip dažnai prausiasi ir pan.);
- Nešiojamus apatinius rūbus (ar jie nėra per ankšti, iš sintetinių medžiagų ir pan.).
Apžiūros metu įvertinamas odos pažeidimas, taip pat nustatoma, ar nėra odos ligų, galinčių sukelti išangės niežėjimą, pvz., psoriazės, eritrazmos, odos vėžio. Paraudimas apie išangę gali atsirasti ir dėl ilgalaikio kortikosteroidų vartojimo, grybelinės infekcijos. Pigmentacijos pokyčiai susiformuoja dėl lėtinio uždegimo, kuris būna infekcijos ar lėtinio išmatų nelaikymo pasekmė. Esant padidėjusiems kirkšnies limfmazgiams, kyla įtarimų dėl onkologinės ligos, taip pat ir dėl lytiniu keliu plintančių infekcijų. Esant neaiškiai diagnozei, taip pat įtariant piktybinę ligą, atliekama odos biopsija ir histologinis ištyrimas.
Pagal būtinybę pacientas gali būti nukreiptas gydytojo chirurgo konsultacijai, anoskopijos atlikimui. Šio tyrimo metu įvertinama išangė, jos kanalas bei dalis tiesiosios žarnos. Taip galima patikslinti hemorojaus, išangės įplėšos diagnozę.
Jeigu pacientą vargina aukščiau išvardinti sisteminiai simptomai ar niežėjimas nepasiduoda įprastiniam gydymui, skiriami tam tikri kraujo tyrimai, pvz., bendras kraujo tyrimas, kepenų funkcijos rodikliai, skydliaukės hormonų tyrimai, išmatų tyrimas dėl kirminų ir kt.
Išangės niežulio gydymas
Pagrindinė ir pirmoji priemonė išangės niežėjimui sumažinti - tai tinkami higieniniai įgūdžiai, t. y., vengti drėgmės išangės srityje, nenaudoti dirginančių medžiagų, saugoti odą. Taip pat rekomenduojama vengti maisto produktų, galinčių pabloginti esamą situaciją (pvz., aštraus maisto, prieskonių). 90% pacientų padeda vien šie gyvensenos pokyčiai.
Jeigu išangę niežti dėl uždegimo, infekcijų, sisteminių ar kitų ligų, tai pagrindinis gydymas ir būna nukreiptas į niežėjimą sukėlusią ligą.
Kitos rekomendacijos:
- Vengti (ar kiek įmanoma riboti) kavos, kolos, alaus, šokolado, pomidorų, arbatos, citrusinių vaisių vartojimą. Taip pat, esant galimybei, vengti tų vaistų ir maisto produktų, kurie sukelia viduriavimą.
- Esant išmatų pratekėjimui, rekomenduojama padidinti suvartojamų skaidulų kiekį ir vartoti viduriavimą mažinančius vaistus.
- Apatiniai rūbai turi būti laisvi, iš natūralių audinių, tinkamo dydžio.
- Vengti agresyvių prausiklių.
- Analinė sritis turi būti sausa, švari.
- Cinko oksido kremas arba hidrokortizono kremas efektyviai malšina išangės niežėjimą. Visgi geriau nevartoti kortikosteroidų ilgiau nei 2 savaites, kad neišsivystytų odos atrofija.
- Jeigu niežėjimas būna intensyvesnis naktį, skiriami geriamieji antihistaminiai vaistai.
Atmetus visas galimas priežastis ir esant atkakliam, kitiems gydymo metodams nepasiduodančiam niežėjimui, skiriamas tepalas su kapsaicinu. Vartojant kapsaiciną vietiškai, efektas pasireiškia per 3 dienas. Pagrindinis nepageidaujamas reiškinys - deginimas aplikacijos vietoje, tačiau laikui bėgant tai išnyksta.
Jeigu Jus vargina išangės srities niežėjimas, nedelskite ir pasikonsultuokite su gydytojau jau šiandien.
