Pagrindiniai ligos sukėlėjai yra auksinis stafilokokas ir A grupės beta hemolizinis streptokokas.
Kokie yra ektimos rizikos veiksniai?
Bet kurio amžiaus, lyties, ar rasės žmonės gali susirgti ektima, bet vaikai, senjorai ar asmenys, turintys silpną imunitetą šia liga suserga dažniau. Pagrindiniai ektimos rizikos faktoriai:
- Cukrinis diabetas;
- Onkologiniai susirgimai;
- ŽIV infekcija;
- Imunosupresinių vaistų vartojimas;
- Sumažėjęs neutrofilų kiekis kraujyje;
- Prasti higienos įgūdžiai, prastos gyvenimo sąlygos;
- Aukšta aplinkos temperatūra bei didelė drėgmė;
- Odos mikrotraumos: įdrėskimai, vabzdžių įkandimai, dermatitas;
- Negydoma impetiga.
Ektimos simptomai
Dažniausiai pažeidžiami sėdmenys, šlaunys, kojos, čiurnos ir pėdos. Kartais gali padidėti sritiniai limfmazgiai, jie tampa skausmingi. Uždegimo apimtoje odoje iš pradžių atsiranda nedidelė pūslelė ar pūlinukas. Kiti požymiai:
- Netrukus pūslelė pasidengia storu, tvirtu pilkai geltonu šašu.
- Nors sunkiai, bet šašas gali būti pašalintas mechaniškai. Nuėmus šašą, matoma opelė- paraudusi, paburkusi, iš jos gali tekėti pūliai. Opoms būdinga „štampuota“ išvaizda, pakilę ir violetinio atspalvio krašteliai.
- Atsiradę odos pažeidimai gali nekeisti dydžio ir praeiti savaime. Visgi dažniausiai jie turi polinkį palaipsniui didėti iki 3 cm dydžio.
- Ektima gyja palikdama randus.
- Odos pažeidimai gali būti pavieniai arba daugybiniai.
Ektimos komplikacijos
- Išplitusi infekcija: celiulitas, rožė, limfagyslių uždegimas (limfangitas), gangrena, limfadenitas (limfmazgių uždegimas);
- Randai;
- Retai - inkstų pažeidimas.
Kaip gydoma ektima?
Gydymo būdai priklauso nuo infekcijos išplitimo ir odos pažeidimo laipsnio. Jeigu yra gretutinė odos patologija, pvz., dermatitas, ją taip pat reikia gydyti. Pagrindiniai ektimos gydymo metodai:
- Šašų mirkymas, kompresai, pavilgai.
- Vietiniai antiseptikai, antibiotikai opelėms ir aplinkinei odai. Geriausia šiuos vaistus tepti jau pašalinus šašus.
- Geriamieji antibiotikai.
Ligos prognozė yra gera, tačiau gijimo procesas gali užtrukti apie kelias savaites.
Ne mažiau svarbu yra taikyti ir prevencines priemones:
- Kasdien praustis su antiseptiniu muilu ar prausikliu;
- Dažnai keisti ir skalbti rūbus, patalynę;
- Naudotis atskirais rankšluosčiais (siekiant išvengti infekcijos plitimo);
- Saugotis vabzdžių įkandimų. Vis tik nepavykus to išvengti, patariama nekasyti atsiradusių odos pažeidimų, o vartoti specialius niežulį malšinančius preparatus;
- Gydyti gretutines odos ligas;
- Imunosupresuotiems pacientams svarbu reguliariai apžiūrėti savo odą, ir pastebėjus bet kokį pažeidimą, nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
