Kaip jau minėta, oda sausėja dėl daugybės priežasčių, kurios sukelia skirtingus cheminius ir morfologinius pokyčius epidermyje. Odą sausina tiek vidiniai, tiek ir išoriniai veiksniai.
Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, nėra bendro „drėkinančio kremo“ apibrėžimo. Žinoma, kad terminą sukūrė prekybininkai iš JAV, kadangi buvo pastebėta, jog noras odą patepti kažkuo riebiu yra toks pat senas, kaip ir pati žmonija. Tradiciškai buvo manoma, kad drėkinantys kremai apsaugo nuo vandens netekimo per odą, nes sukuria apsauginę plėvelę ant odos. Raginis epidermio sluoksnis, nors ir sudarytas iš negyvų ląstelių, taip pat yra aktyviai veikianti membrana. Visgi oda vandens netenka dėl tarpląstelinių lipidų (keramidų, cholesterolio, riebiųjų rūgščių) netekimo. Žmogus odos sausumą pajunta, kai vandens kiekis joje tampa mažesnis nei 10%, ir raginis sluoksnis netenka vientisumo.
Pagal veikimo mechanizmą, skiriami 4 pagrindiniai drėkinamųjų kremų tipai:
1. Emolientai. Iš esmės tai lipidai ir aliejai, kurie drėkina odą, ją švelnina ir minkština, didina elastingumą. Raginiame epidermio sluoksnyje esantys keramidai sudaro bene didžiąją odos lipidų dalį, o kartu su ląstelėse esančiais lipidais suformuoja barjerą, saugantį giliau esančius odos sluoksnius nuo žalingų aplinkos veiksnių. Tiek natūralūs, tiek ir sintetiniai keramidai yra pernelyg brangūs, todėl gaminant emolientus naudojami pusiau sintetiniai keramidai. Lipofiliniai junginiai (cholesterolis, keramidai) yra dažnai dedami į kremus. Jie lengvai patenka į liposomas, taigi minkština ir lygina odą. Ilgų grandžių sočiosios riebiosios rūgštys, pvz., stearino, linoleno, oleino, lauro, vilnos alkoholiai yra pagrindiniai riebalai, randami palmių aliejuje, kokosų aliejuje bei vilnos riebaluose. Jie turi įtakos odos fiziologijai ir patologijai, nes veikia odos barjerą, tam tikrų molekulių gamybą, ląstelių membranų laidumą ir kt.
2. Skvalenas. Tai vienas iš pagrindinių odos gaminamų lipidų, svarbus sebumo komponentas, tarpinis cholesterolio gamybos produktas. Žmogaus organizmas pasisavina apie 60% su maistu gaunamo skvaleno. Krauju jį gabena labai mažo tankio lipoproteinai, po to ši medžiaga daugmaž vienodai pasiskirsto audiniuose, tačiau didžiausias skvaleno kiekis būna odoje. Deja, sulaukus 30 m., skvaleno gamyba odoje ima drastiškai mažėti. Nenuostabu, kad šiame amžiuje dauguma žmonių ir pajunta pirmuosius odos senėjimo, odos sausumu požymius. Skvalenas gaunamas tiek iš augalinių, tiek ir iš gyvulinių šaltinių. Pagrindinė jo funkcija- odos apsauga nuo laisvųjų radikalų poveikio, kurie susidaro veikiant saulės UV spinduliams ar kitam jonizuojančios spinduliuotės šaltiniui. Nors savo kilme skvalenas yra aliejus, tačiau jis yra bekvapis ir nepalieka ant odos riebumo pojūčio, taip pat nekemša porų, pasižymi antibakteriniu poveikiu bei tinka net ir pačiai jautriausiai odai. Jo neretai dedama į odos priežiūros priemones, skirtas atopinio dermatito, seborėjinio dermatito, aknės, psoriazės gydymui.
3. Humektantai. Tai junginiai, kurie vandenį pritraukia iš 2 šaltinių: iš gilesnių odos sluoksnių ir iš aplinkos. Būtent taip jie sudrėkina odą. Dauguma humektantų kartu pasižymi ir emolientų savybėmis. Pats efektyviausias humektantas yra glicerolis (glicerinas). Kita ne mažiau efektyvi medžiaga- šlapalas, kuris labai gerai apsaugo odą nuo išsausėjimo pacientams, sergantiems atopiniu dermatitu, ichtioze. Tik svarbu atsižvelgti į šlapalo koncentraciją: 10% šlapalo veikia kaip humektantas, tačiau >20% ardo epidermio baltymus ir veikia keratolitiškai (šalina negyvų ląstelių sluoksnį). Kiti humektantai:
- pieno rūgštis (skatina keramidų gamybą epidermyje, stiprina apsauginę lipidinę plėvelę)
- alfa-hidroksirūgštys (efektyvios gydant labai sausą odą);
- propilenglikolis;
- pantenolis;
- sorbitolis;
- hialurono rūgštis.
Kadangi humektantai itin gerai drėkina odą, visgi neapsaugo nuo tolimesnio drėgmės netekimo (t. y., neapsaugo nuo vandens netekimo pro epidermį). Dėl šios priežasties jie dažnai derinami su okliuzyvinėmis medžiagomis.
4. Okliuzyvinės medžiagos. Tai junginiai, kurie fiziškai apsaugo nuo drėgmės netekimo pro epidermį, kadangi jo paviršiuje sudaro plėvelę ir užpildo tarpus tarp ląstelių. Geriausias efektas išgaunamas, kai okliuzinės medžiagos užtepamos ant drėgnos odos. Iš esmės tai įvairūs aliejai, kurie įsiterpia jau į natūralius odos lipidus ir pagerina jų funkciją. Pagrindinės okliuzinės medžiagos- mineralinis aliejus, skystas parafinas, vazelinas, lanolinas, įvairūs silikonai, bičių vaškas, cinko oksidas. Nors šie ingredientai gerai sulaiko vandenį odoje, tačiau turi specifinį kvapą, gali sukelti alergijas bei palieka riebumo pojūtį ant odos, gali paūminti aknę.
Drėkinamųjų kremų funkcijos
1. Odos drėkinimas. Tai pagrindinė šių odos priežiūros priemonių funkcija - didinti vandens kiekį odos raginiame sluoksnyje. Adekvatus odos drėkinimas išlygina odos paviršių, oda tampa minkštesnė, elastingesnė. Drėkinamųjų medžiagų efektas tampa akivaizdžiausias po 30- 60 min, ir trunka apie 4 valandas.
2. Uždegimo mažinimas. Dauguma drėkinamųjų kremų pasižymi ir uždegimą mažinančiomis savybėmis, kadangi mažina uždegime dalyvaujančių molekulių gamybą, ramina uždegimo pažeistą odą.
3. Slopina ląstelių dauginimąsi, ypač sergant psoriaze.
4. Mažina odos niežėjimą, kadangi slopina niežulį skatinančių medžiagų gamybą odoje, vėsina odą.
5. Apsaugo nuo saulės UV spindulių.
6. Kitas poveikis:
- Antibakterinis;
- Skatina žaizdų gijimą (ypač hialurono rūgštis);
- Gerina gyvenimo kokybę - lygi ir sveika oda didina psichologinį komfortą.
Iš esmės visi drėkinamieji kremai yra vandens ir lipidų emulsijos, tik skirtingų santykių.
Priklausomai nuo kūno dalies (ant kurios tepamas kremas), rinkoje drėkinamieji kremai skirstomi į:
- Veido kremus. Veidas ypatingai dažnai yra veikiamas neigiamų aplinkos veiksnių - šalčio, karščio, drėgmės, dulkių, saulės UV spindulių, kitų aršių faktorių. Todėl veido kremai odos priežiūros rutinoje užima itin svarbią vietą. Jie turi būti neriebūs, nekemšantys porų, užtikrinantys gerą estetinį vaizdą. Riebiai odai tinka silikono pagrindo kremai, jų sudėtyje taip pat gali būti ir kitų sebumo perteklių sugeriančių medžiagų, pvz., kaolino, talko ir pan. Paakių kremai būna ypač lengvos tekstūros, o jų pagrindinės funkcijos- stangrinti gležną paakių odą, sumažinti smulkias raukšleles, odos paburkimą ir pigmentaciją.
- Kūno, rankų ir kojų drėkinamieji kremai. Pagrindinė šių priemonių paskirtis yra drėkinimas, bei odos ligų gydymas (sausos odos, egzemos ir pan.). Galimos jų formos- losjonai, kremai, putos. Kai kurie specializuoti produktai sudėtyje turi medžiagų, specifiškai pritaikytų tam tikrai odos problemai, pvz., celiulito mažinimui ir t. t..
- Odą jauninančios priemonės. Vis didesnis žmonių susidomėjimas odą jauninančiomis priemonėmis paskatino senėjimą stabdančių odos priežiūros priemonių gamybos progresą. Pagrindiniai ingredientai - alfa hidroksirūgštys, retinolis ir pan.
Kaip naudoti drėkinamuosius kremus?
Drėkinamieji kremai turi labai daug naudojimo paskirčių, iš kurių bene pagrindinė - sausa oda ir to sukeliamas diskomforto jausmas. Odą sausina tiek vidiniai organizmo faktoriai, tiek ir žalingi aplinkos veiksniai, iš kurių pagrindiniai yra:
- Žema aplinkos temperatūra;
- Žemas aplinkos drėgmės lygis;
- Kontaktas su chemikalais;
- Mikroorganizmai;
- Odos senėjimas;
- Psichologinis stresas;
- Atopinis dermatitas;
- Egzema.
Odos būklė, odos išvaizda yra labai svarbi kiekvienam žmogui, nes tai ne tik didžiausias žmogaus organas, bet ir didelę socialinę, psichologinę funkciją turintis elementas. Žinia, kad odos ligos labai neigiamai veikia psichologiškai, skatina kompleksų susidarymą, žmogus netenka pasitikėjimo savimi, patiria didžiulį psichologinį ir emocinį diskomfortą.
Odos sausumo pojūtį sukelia tam tikri juntamieji komponentai, vizualiniai bei taktiliniai (lietimo) pakitimai. Pagrindiniai odos sausumo simptomai:
- Odos tempimo pojūtis;
- Deginimas;
- Skausmas;
- Gėlimas;
- Dilgčiojimas;
- Šiurkštumas liečiant.
Geras drėkinamasis kremas išsprendžia šias problemas, kadangi didina drėgmės kiekį epidermyje bei išlygina odos paviršių, sumažina pleiskanojimą. Be to, sudrėkinta oda yra kur atsparesnė kenksmingiems aplinkos faktoriams, taigi sumažėja ir uždegimų tikimybė.
Kartais gero, konkrečiam žmogui tinkamo kremo paieškos gali užtrukti, tačiau reikia nenuleisti rankų ir vis mėginti iš naujo. Geriausią kremo efektą užtikrina tinkamai naudojamas tinkamas kremas. Tai reiškia, jog kremą reikia naudoti tam tikru laiku ir pakankamu kiekiu. Išskyrus humektantus (kurie pritraukia vandenį), visi kiti kremai turi būti tepami ant drėgnos odos, o tam tinkamiausias laikas - iškart po maudynių (per 3 min nuo maudynių). Nors idealiu atveju kremu reiktų teptis ryte ir vakare, o kartais ir 3 kartus per dieną, tačiau šiuolaikiniam žmogui tai ne visada įmanoma. Visgi 1 kartas per dieną (pvz., vakare, prieš einant miegoti) yra privalomas.
Pagrindinės drėkinamųjų kremų naudojimo indikacijos
- Egzemos: atopinis dermatitas, rankų egzema, monetiškasis dermatitas, stazinis dermatitas, sausos odos egzema;
- Odos ragėjimo procesų sutrikimai: ichtiozės, psoriazė (žvynelinė), folikulinė keratozė, plokščioji kerpligė;
- Odos būklės pablogėjimas dėl vidaus ligų: cukrinis diabetas, skydliaukės ligos, nėščiųjų odos niežulys, odos niežėjimas dėl inkstų ar kepenų ligų, chemoterapija;
- Kitos odos ligos: spuogai, rožinė, sisteminis gydymas nuo aknės ir kt.;
- Vyresnio amžiaus žmonėms (dėl susilpnėjusio odos barjero);
- Naujagimiams ir kūdikiams (dėl ne iki galo susiformavusio odos barjero);
- Kitos būklės: sausa oda, kontaktinis dermatitas, pirmieji senėjimo požymiai.
Kiti drėkinamųjų kremų ingredientai
1. Augalinės medžiagos. Šiandien vis daugiau žmonių ima domėtis ekologiškais, augaliniais produktais, todėl nenuostabu, jog kosmetikos gamintojai vis dažniau į savo produktus deda ir tam tikrų augalinių ingredientų. Visgi šių medžiagų naudojimas odos priežiūroje nėra pagrįstas moksliškai, o jų veikimas pagrįstas tik numanomu poveikiu odos funkcijai. Dažniausi augaliniai ingredientai:
- Alijošius. Tai bene pati populiariausia augalinės kilmės medžiaga. Ji pasižymi drėkinančiomis savybėmis, be to, remiantis atliktais tyrimais, skatina smulkių žaizdelių, nudegimų gijimą, mažina uždegimą, veikia antibakteriškai.
- Alantoinas. Drėkina odą, veikia keratolitiškai.
- Avižos. Avižų vonios skatina bėrimų gijimą, mažina odos niežėjimą.
- Įvairūs bioflavonoidai. Veikia kaip antioksidantai.
2. Antioksidantai. Tai medžiagos, kurios sąveikauja su laisvaisiais radikalais ir mažina kitų ingredientų oksidaciją. Pavyzdžiai - tokoferolis (vitaminas E), hidroksitoluenas ir kt. Redukuojančios medžiagos, pvz., askorbo rūgštis, taip pat reaguoja su laisvaisiais radikalais. Antioksidantų veikimą sustiprina citrinų rūgštis ir kai kurios druskos.
3. Vitaminai. Nors į odos senėjimą mažinančias priemones neretai dedami vitaminai A, C ir E, visgi jie į odą prasiskverbia menkai. Gerą skvarbą užtikrintų vandenyje tirpios formos, arba geriamieji papildai.
4. Kvapios medžiagos ir dažikliai. Šie ingredientai dedami tik tuo tikslu, kad prekė būti patraukli vartotojui. Visgi reiktų rinktis kremą, kuriame šių ingredientų kuo mažiau, kadangi jie gali sudirginti odą.
5. Konservantai. Jų tikslas - neleisti bakterijoms daugintis. Idealus konservantas - plataus veikimo spektro, saugus naudoti, stabilios struktūros, neturintis įtakos kremo fizinės savybėms. Kadangi jokia medžiaga nepasižymi visomis savybėmis, naudojami kelių konservantų deriniai, iš kurių dažniausi- fenoksietanolis ir parabenai.
6. Emulsikliai. Kadangi vanduo ir aliejus (lipidai) natūraliomis sąlygomis nesimaišo, vienalyčiai fazei sukurti naudojami emulsikliai. Šiuolaikinių technologijų pagalba kuriamos liposomos, kurios pristato veikliąsias medžiagas tiesiai į epidermio ląsteles.
7. Saulės UV spindulių filtrai, iš kurių dažniausi - titano dioksidas, cinko oksidas.
Nepageidaujamas poveikis
Palyginus su kitais dermatologijoje naudojamais vaistais, drėkinamieji kremai labai retai sukelia šalutinių reakcijų. Jie naudojami neribotą laiką, ir neturi paciento amžiaus apribojimų. Visgi bet kuris kremo ingredientas ir bet kurioje vietoje gali sukelti nepageidaujamą reakciją. Didesnę riziką turi pacientai, sergantys atopiniu dermatitu, kadangi jų odos barjeras yra iš prigimties prastas. Taip pat didesnė tikimybė šioms reakcijoms yra veido srityje, nes veido oda yra jautresnė negu kitų sričių oda (turi daugiau porų, plonesnį raginį sluoksnį).
Pagrindinis nepageidaujamas kremų reiškinys - odos sudirgimas. Jis gali būti matomas ir nematomas, o tik jaučiamas deginimas, dilgčiojimas ir pan. Pagal odos reakciją toks sudirgimas skirstomas į:
- Tik jaučiamą sudirgimą;
- Alerginį kontaktinį dermatitą;
- Kontaktinę dilgėlinę;
- Iritacinį kontaktinį dermatitą.
Kiti šalutiniai poveikiai:
- Folikulitas;
- Padidėjęs odos jautrumas saulei;
- Kosmetinė aknė;
- Intoksikacija.
Idealus drėkinamasis kremas
Nors kiekvienam žmogui pats geriausias kremas yra tas, kurį jis naudoja, iš medicininės pusės idealus drėkinamasis kremas yra tas, kuris:
- Sumažina ir apsaugo nuo vandens netekimo pro epidermį,
- Atstato apsauginę lipidų plėvelę,
- Nesukelia alergijos,
- Bekvapis,
- Nekemša porų,
- Labai greitai susigeria,
- Kosmetiškai priimtinas,
- Įperkamas.
