Dažniausios kojų opų priežastys

Dažniausios kojų opų priežastys

Pasaulyje vis daugėja žmonių, kuriems atsiranda opų kojų srityje. Tokius pacientus gydo kelių specialistų komanda - dermatologai, kraujagyslių chirurgai, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojai, šeimos gydytojai.

Esminis uždavinys gydant kojų opą - tai išaiškinti ją sukėlusią priežastį.

Pati „opos“ sąvoka reiškia epidermio (t. y. viršutinio odos sluoksnio) destrukciją, išplitusią į dermą, o kartais siekiančią net poodį ar dar gilesnius sluoksnius.

Dažniausios kojų opų priežastys

Veninės, arterinės ar neuropatinės kilmės opos sudaro iki 90% visų kojų opų atvejų, tačiau daugėja mišrios kilmės opų atvejų (pvz., kurios atsiranda tiek dėl venų patologijos, tiek ir dėl arterinės kraujotakos sutrikimų). Tai susiję su tuo, jog vis daugiau žmonių nustatomas padidėjęs cholesterolio kiekis, nutukimas.

Registracija konsultacijai

Venų nepakankamumas

Lėtinė venų liga - tai pati dažniausia kojų opų atsiradimo priežastis. Pagrindiniai rizikos faktoriai - vyresnis amžius, moteriška lytis, nutukimas, nėštumas, ilgas stovėjimas, anksčiau buvęs giliųjų venų trombozės epizodas. Klinikinė išraiška:

  • Būdingiausia pažeidimo vieta - nuo blauzdos vidurio iki kulkšnies. Tipiniu atveju opos atsiveria virš „kauliukų“, dažniau - iš vidinės pusės. Opos būna paviršinės, netaisyklingais kraštais, dugnas padengtas geltonu apnašu. Pacientą vargina skausmas. Dažniausiai kojų arterijų pulsacija būna apčiuopiama gerai.
  • Lydintys simptomai - teleangiektazijos (išsiplėtę kapiliarai) pėdų ar kulkšnių srityje, kojų patinimas, varikoziniai mazgai, rusvos spalvos pigmentacija. Stazinis dermatitas pasireiškia paraudimu ir pleiskanojimu aplink opą. Lipodermatosklerozė (sklerozuojantis panikulitas) gali atsirasti dėl ilgai užsitęsusio venų nepakankamumo, kraujo sąstovio venose. Tai pasireiškia odos sukietėjimu, surandėjimu, kuris gali parausti, tapti skausmingu.
  • Veninės kilmės opos diagnozuojamos remiantis būdingais simptomais. Atliekamas kojų venų būklės įvertinimas dvigubo skenavimo tyrimu - stebima, ar nėra refliukso, kraujotakos kliūčių paviršinėse, giliosiose, taip pat ir jungiančiosiose venose.

Arterinės kraujotakos nepakankamumas

Periferinė arterijų liga (PAL) yra aterosklerozės pasekmė, kuri nulemia sumažėjusį kraujo pritekėjimą į galūnes, ko pasekoje atsiranda audinių nekrozė, kojų opos. Pagrindiniai periferinės arterijų ligos rizikos veiksniai- cukrinis diabetas, rūkymas, arterinė hipertenzija, padidėjęs cholesterolio kiekis. Periferinė arterijų liga įtariama ir tais atvejais, kai pacientas jau yra sirgęs miokardo infarktu, insultu, krūtinės angina. Pagrindiniai klinikiniai požymiai:

  • Arterinės kilmės (išeminės) opos dažniausiai atsiranda kojų pirštų srityje ar didesnio mechaninio spaudimo vietose (kulne, ties kulkšnimis, blauzdose). Opų kraštai yra aiškių ribų, primena „štampuotą“ išvaizdą, jas dažnai dengia juodas (nekrotinis) šašas. Priešingai negu veninės kilmės opos, arterinės būna labai skausmingos.
  • Pacientai, turintys išeminių opų, taip pat neretai skundžiasi protarpiniu šlubavimu (t. y., po tam tikro atstumo reikia sustoti ir pastovėti, kad praeitų kojos skausmas), vėliau, ligai progresuojant, galūnės skausmas vargina net ir ramybės metu. Apžiūrint tokį pacientą, matoma, jog kojų plaukai beveik išnykę, oda plona ir blizga, sunkiai čiuopiasi galūnių arterijų pulsas (ar išvis jo neįmanoma užčiuopti), pailgėja kapiliarų prisipildymo laikas (> 3- 4 s). Ligai progresuojant, gali atsirasti periferinė sausoji gangrena.
  • Diagnozuojant arterinės kilmės kojų opas, vertingas tyrimas yra kulkšnių - žasto indekso nustatymas.

Neuropatinės opos

Neuropatinės opos iš esmės yra cukrinio diabeto komplikacija. Sergantieji cukriniu diabetu turi 25% didesnę riziką kojų opos atsiradimui. Kitos neuropatinių opų priežastys- periferinė neuropatija (pvz., nugaros smegenų ligos), piktnaudžiavimas alkoholiu, mitybos nepakankamumas, autoimuninės ligos. Pagrindiniai požymiai:

  • Neuropatinės opos dažniausiai būna neskausmingos. Jos atsiranda didžiausio mechaninio spaudimo vietose, ypač pėdos ar kulno srityje. Jos būna „štampuotos“, aplink susiformuoja stora nuospauda. Lydintys simptomai (ypač sergant cukriniu diabetu)- kojos nykščio deformacijos, neuropatiniai sąnarių pakenkimai, sumažėjęs prakaitavimas, odos sausumas ir pleiskanojimas.
  • Papildomai atliekamas jutimų ištyrimas (nustatoma sumažėjęs jutimas pažeistose vietose). Opos gali tapti gilios, todėl, jeigu skirtas tinkamas gydymas neduoda gerų rezultatų, rekomenduojama ištirti dėl besivystančio osteomielito.

Kitos kojų opų priežastys

Kiek rečiau kojų opas sukelia fizinė trauma, infekcija, vaskulitai, piktybinės ligos, vaistai ir pan.

Fizinė trauma

Opos gali atsirasti dėl mechaninio spaudimo, terminio pakenkimo (nušalimo, nudegimo), radiacijos, kartais - jatrogeninės ar artefaktinės kilmės (t. .y, pacientas pats save žaloja). Trauminės kilmės kojų opos gyja lėtai, ypač - vyresnio amžiaus žmonėms (kadangi juos lygiagrečiai vargina veninės arba arterinės kilmės kraujotakos sutrikimai). Klinikinė išraiška:

  • Opos charakteristika priklauso nuo ją sukėlusios priežasties. Pvz., dėl mechaninio spaudimo opos dažniausiai atsiranda tose vietose, kur kaulas yra arčiausiai paviršiaus (pvz., kulno). Jos gali būti paviršinės ar itin gilios, kuomet matosi raumenys, sausgyslė ar net kaulas.
  • Diagnostika nebūna apsunkinta, išskyrus artefaktinės kilmės opas.

Infekcija

Pirminės infekcinės kilmės opos gali būti sukeltos bakterijų, grybelių ar pirmuonių, tai įvyksta dėl sisteminio infekcijos išplitimo ar tiesioginio mikroorganizmų poveikio.

Stafilokokai ir streptokokai - vieni dažniausių odos bakterinių infekcijų sukėlėjų. Opos gali atsirasti ir dėl atipinių mikobakterijų infekcijos, vėlyvojo sifilio (gumos), giliųjų grybelinių infekcijų, pirmuonių invazijos (pvz., leišmaniozė). Pastarosios būdingesnės pacientams su imunosupresija. Pagrindiniai požymiai:

  • Klinika labiausiai priklauso nuo infekcijos tipo. Furunkulai (votys), sukelti meticilinui atsparaus auksinio stafilokoko (MRSA) gali progresuoti ir sukelti didelius pūlinius, celiulitą ar odos išopėjimą. Ektima (ne pūslinė impetigo, sukelta streptokokų) pasireiškia štampuotomis opomis, padengtomis pūlingu nekrotiniu šašu ir aplinkiniu odos paraudimu. Gangreninė ektima (Pseudomonas aeruginosa) infekcija pasireiškia bakterijų išplitimu į kraujagyslių vidinį ir išorinį sluoksnius, kas lemia greitą nekrotinių, gangreninių opų formavimąsi. Ši ektimos forma būdingiausia imunosupresuotiems pacientams.
  • Diagnostikos ypatumai. Pagrindinis uždavinys - nustatyti infekcijos sukėlėją. Tam atliekamas pasėlis iš opos. Neaiškiais atvejais atliekama odos biopsija ir histologinis ištyrimas iš opos krašto.

Bet kurios kilmės opą gali komplikuoti prisidėjusi antrinė bakterinė infekcija. Jeigu staiga atsirado paraudimas, patinimas, šlapiavimas, pažeista vieta pasidarė karšta - būtina ištirti dėl infekcijos.

Vaskulitai

Šiuo atveju opos atsiranda dėl uždegiminių procesų, ardančių kraujagyslių sieneles ar sukeliančių jų okliuziją (ir vedančių prie išeminių procesų).

Smulkių ar vidutinio kalibro kraujagyslių vaskulitas gali lemti kojų opų atsiradimą. Smulkių kraujagyslių vaskulitas gali būti idiopatinės (t. .y, nežinomos) kilmės ar infekcijų, vaistų, autoimuninių ligų (sisteminės raudonosios vilkligės, reumatoidinio artrito, Sjogreno sindromo), piktybinių susirgimų (ypač - kraujo) pasekmė. Smulkių ir vidutinio kalibro kraujagyslių uždegimas yra susijęs su tam tikromis reumatologinėmis ligomis, o būtent granulomatoze su poliangitu, Churg-Strauss sindromu, mikroskopiniu poliangitu. Izoliuotas vidutinio dydžio kraujagyslių vaskulitas būdingas sisteminiam mazginiam poliarteritui. Pagrindiniai klinikiniai požymiai:

  • Pagrindinis smulkių kraujagyslių vaskulito požymis- palpuojama purpura. Ji gali atsirasti nekrotinių pūslių ar pūslelių fone ir išopėti. Poodiniai mazgeliai, nekroziniai išopėjimai, tinklinė purpura ir pan. rodo prisidėjusį vidutinio dydžio kraujagyslių vaskulitą.
  • Diagnozė patvirtinama atlikus odos biopsiją. Tiriant dėl smulkių kraujagyslių vaskulito, biopsija būna informatyviausia, jeigu atliekama anksti, iš palpuojamos purpuros elemento. Kartais, norint patikslinti susirgimo kilmę, atliekami specialūs odos bioptato dažymo metodai.

Livedo tipo vaskulitas

Tai lėtinė, skausminga, opomis pasireiškianti odos būklė, dažniausiai jaunoms ir vidutinio amžiaus moterims. Nors tikslus ligos išsivystymo mechanizmas lieka neaiškus, kai kurių tyrimų metu nustatytos sąsajos krešėjimo sistemos sutrikimais. Pagrindiniai ligos bruožai:

  • Paviršinės, žvaigždės formos opos, padengtos šašais. Jos būna skausmingos ir gyja lėtai. Dažnai pažeidžiamos abi kojos, ypač - apie kulkšnis ir nugarinė pėdos dalis. Opos gyja palikdamos baltą, atrofinį, žvaigždės formos randą su teleangiektazijomis (tai vadinama blyškiąja atrofija).
  • Diagnozė patvirtinama atlikus odos biopsiją ir histologinį tyrimą. Vėliau seka ištyrimas dėl labiausiai tikėtinos ligos priežasties (pvz., tam tikri kraujo tyrimai).

Obliteruojantis trombangitas (Bergerio liga)

Uždegiminė liga, pažeidžianti smulkias ir vidutinio dydžio arterijas, venas, galūnių nervus. Liga nulemia tai, jog dėl uždegimo atsiradę kraujo krešuliai užkemša kraujagyslių spindį, tačiau kraujagyslių sienelės lieka nepažeistos.

Šis susirgimas yra retas. Juo dažniau serga jauni ar vidutinio amžiaus vyrai, rūkoriai. Manoma, kad tabakas yra vienas iš ligą paleidžiančių mechanizmų ir palaiko jos eigą. Pagrindiniai susirgimo požymiai:

  • Kojos yra pažeidžiamos dažniau negu rankos. Pacientai skundžiasi būdingais išeminiais simptomais, kurie, ligai progresuojant, pereina į pirštų gangreną ir opas. Taip pat būdingas Raynaud fenomenas ir paviršinis tromboflebitas.
  • Diagnozė iš esmės remiasi klinika (svarbu atkreipti dėmesį į rūkymą), būdingus požymius odoje. Rekomenduojama atlikti angiografiją.

Smulkiųjų odos kraujagyslių okliuzija

Šį patologinį procesą gali sukelti daugybė veiksnių, pvz.:

  • Trombocitų patologija (dėl sumažėjusio trombocitų kiekio kraujyje, heparino sukelta nekrozė);
  • Krioagliutinacija (krioglobulinemija ir pan.);
  • Bakterinės infekcijos (pvz., gangreninė ektima);
  • Embolai (cholesterolio, oskalatų);
  • Kraujo krešėjimo sutrikimai (antifosfolipidinis sindromas, baltymų C ar S stoka, varfarino sukelta nekrozė);
  • Kalcifilaksija.

Opos charakteristika labiausiai priklausys nuo ją sukėlusios priežasties. Bendrai, opos, atsiradusios dėl smulkiųjų kraujagyslių patologijos, būna labai skausmingos, greta stebima tinklinė purpura.

Diagnostikos ypatumai taip pat priklauso nuo įtariamos kilmės. Neretai atliekama odos biopsija ir histologinis ištyrimas.

Gangreninė pioderma

Tai neutrofilinė dermatozė, susijusi su kitomis sisteminiais susirgimais- uždegiminėmis žarnyno ligomis, artritu, kraujo ligomis (ūminė ar lėtinė mieloleukemija, plaukuotųjų ląstelių leukemija, mielodisplazija, IgA monoklonine gamapatija ir pan.). Pagrindiniai klinikiniai bruožai:

  • Pavienės ar daugybinės, greitai progresuojančios skausmingos kojų opos su nekrotiniais kraštais ir aplinkiniu paraudimu. Iš pradžių atsiranda pūlinukas, iš kurio vystosi nekrozinė pūslė, kuri plyšta ir pradeda skirti pūlingą skystį. Dažniausiai gangreninė pioderma pažeidžia kojas. Būdingas patergijos fenomenas, kai bet kokia odos trauma išprovokuoja naujų židinių atsiradimą.
  • Ūmioje fazėje gangreninę piodermą lydi sisteminiai bendro negalavimo požymiai, pvz., karščiavimas, kraujyje nustatomas padidėjęs leukocitų skaičius. Be klasikinio varianto, būdingos ir kitos atmainos- pūslinė, pūlinė, paviršinė ir kt.
  • Diagnozuojama atmetus kitas labiausiai tikėtinas priežastis, kadangi gangreninė pioderma neturi savitų klinikinių ar histologinių požymių.

Panikulitai

Tai susirgimai, atsiradę dėl poodinio riebalinio audinio uždegimo. Šiuo atveju jie sukelia kojų opas, kai būna susiję su mazginiu vaskulitu, alfa-1- antitripsino stoka, kasos ligomis.

Piktybinės ligos

Nagrinėjant kojų opų ir vėžio ryšį, išskiriami 2 mechanizmai:

  • Kojų opa atsiranda kaip pirminis odos vėžio simptomas;
  • Lėtinė kojų opa transformuojasi į odos vėžį.

Deja, piktybinės kilmės kojų opos neatpažįstamos taip greitai. Pirminiai navikai gali būti klaidingai priskiriami prie kitos kilmės opų, o piktybinė lėtinės opos transformacija atpažįstama tik po kurio laiko. Diagnozė nustatoma atlikus odos biopsiją ir histologinį tyrimą. Ypač rekomenduojama atlikti biopsiją šiais atvejais:

  • Opa didėja;
  • Neveiksmingas gydymas;
  • Opa atsiranda randų srityje;
  • Opų kraštuose - išaugos, kraštai netaisyklingi.

Vaistų sukeltos kojų opos

Pagrindiniai vaistai, galintys sukelti kojų opas: varfarinas, heparinas, hydroxyurea.

  • Varfarino sukelta odos nekrozė - tai smulkiųjų kraujagyslių okliuzijos sindromas, prasidedanti po 2-5 dienų nuo varfarino vartojimo pradžios (kai lygiagrečiai nėra heparino priedangos). Tuo metu vyksta vadinamoji „praeinančioji hiperkoaguliacinė būklė“. Pirmas simptomas - skausmas, kurį lydi paraudimas, o jo vietoje formuojasi kraujosrūva, nekrozė. Šalia gali atsirasti tinklinė purpura. Varfarino sukelta odos nekrozė dažnesnė moterims bei labiau linkusi atsirasti daugiau riebalinio audinio turinčiose kūno dalyse (pvz., krūtyse, šlaunyse, sėdmenų srityje). Diagnozei patikslinti gali būti atliekama odos biopsija ir histologinis ištyrimas.
  • Heparino sukelta trombocitopenija – tai heparino terapijos trombinė komplikacija, kuri atsiranda dėl antikūnų formavimosi prieš 4 trombocitų faktorių. Heparino injekcijos vietose susiformuoja nekrozės židiniai. Ligos pradžia - tai paraudimas, pereinantis į purpurą, kraujosrūvas, galiausiai - į nekrozę.
  • Hydroxyurea sukeltos opos būdingos pacientams, vartojantiems šį vaistą ilgą laiką. Opos primena tas, kurios atsiranda prie livedo tipo vaskulito: skausmingos, randėjančios, apsuptos blyškiosios atrofijos, netoli kulkšnių. Opos atsiranda dėl vaisto nulemtų ląstelių pokyčių.