Dažniausiai pasitaikantys alergenai

Dažniausiai pasitaikantys alergenai

Alerginis kontaktinis dermatitas yra klasikinis padidėjusio jautrumo aplinkos veiksniams susirgimas. Be to, tai pati dažniausia profesinė odos liga, kuri paprastai užklumpa:

  • sveikatos priežiūros darbuotojus;
  • dirbančiuosius chemijos pramonėje;
  • kirpėjas, manikiūrininkes ir kitą grožio salono personalą;
  • mašinistus;
  • statybininkus.

Visgi reiktų prisiminti, kad kontaktas su alergenu gali įvykti ir namie, buitinėmis sąlygomis, o ne tik darbe.

Metalai

Alergija metalams sutinkama ganėtinai dažnai. Nikelis, kobaltas, auksas, chromas- patys dažniausi alergenai iš metalų grupės, kadangi jų panaudojimas yra pakankamai platus. Jų randama tiek ir kasdien naudojamuose daiktuose, tiek ir medicinos prietaisuose, be to, šie elementai plačiai taikomi ir pramonėje. Nikelis ir kiti metalai, įeinantys į implantų sudėtį, gali sukelti alerginį kontaktinį dermatitą implanto įsodinimo vietoje, o kartais - net ir sisteminę reakciją. Visgi alerginės reakcijos į implanto sudėtyje esantį metalą retai sukelia lėtinį skausmą, implanto atsilaisvinimą ar funkcijos praradimą.

Nikelis yra itin paplitęs alergenas. Atliekant odos lopo testus, net 15-20% nustatoma alergija šiam metalui. Pastebėta, kad moterims alergija nikeliui pasitaiko dažniau. Dažniausiai nikelio randama:

  • papuošaluose;
  • virtuvės įrankiuose;
  • sidabro dirbiniuose;
  • medicininiuose prietaisuose (ypač - nerūdijančio plieno gaminiuose);
  • rūbuose;
  • tam tikruose maisto produktuose.

Pacientui, kurį vargina alergija nikeliui, dažniausiai būklę pastebimai pagerina rūbų papuošimų, metalinių sagčių ir kitų metalinių objektų vengimas. Ypač stipriai įsijautrinusiems individams netgi maistas su nikeliu (pvz., šokoladas, riešutai, avižos, žaliosios pupelės, žirniai, konservuotas maistas) gali sukelti sisteminę reakciją, ir, kiek rečiau, lėtinę dilgėlinę.

Registracija konsultacijai

Kobaltas yra dar vienas potencialus alergenas iš metalų grupės. Be to, jis reaguoja ir su nikeliu. Kobaltas- melsvos spalvos, jo randama kosmetikoje (ypač akių kosmetikos gaminiuose), mėlyname tatuiruočių pigmente. Kiti kobalto šaltiniai - drėgnas molis, plastikas, plytos bei kai kurie plaukų dažai. Chirurginis nerūdijantis plienas bei kobalto, chromo, molibdeno junginiai, naudojami ortopediniuose implantuose, taipogi pasižymi didele kobalto koncentracija.

Chromas - dar vienas dažnai alergizuojantis metalas. Tai 4-as pagal dažnumą žemės plutos metalas, jo randama tiek vandenyje, tiek ir dirvožemyje. Chromas naudojamas pramonėje (cemente, odos dirbiniuose, dažuose), gaminant nerūdijančio plieno gaminius, kaip žalios spalvos dažas muiluose, kosmetikoje ir tatuiruočių pigmentuose. Be to, chromo randama ir maisto produktuose, pvz., alaus mielėse, jautienoje, kepenėlėse, juoduosiuose pipiruose, maisto papilduose.

Auksas, kad ir esantis prabangiuose juvelyriniuose dirbiniuose, gali sukelti alerginį kontaktinį dermatitą, kuris dažniausiai pasireiškia veido, rankų ir akių vokų srityje. Auksinės dantų karūnėlės kartais gali lemti teigiamas odos lopo testo reakcijas į auksą, tačiau pacientas gali ir neturėti alerginio kontaktinio dermatito požymių.

Konservantai

Yra skiriamos 2 pagrindinės konservantų grupės, saugančios kosmetikos, higienos ir kitus vietiškai naudojamos preparatus nuo bakterijų ir grybelių dauginimosi:

  • formaldehidas ir jį atpalaiduojantys junginiai;
  • kiti junginiai.

Formaldehidas ir jį atpalaiduojantys junginiai. Formaldehidas- tai ne tik kontaktinis alergenas, bet ir kancerogenas (vėžį sukelianti medžiaga). Pats formaldehidas nėra dedamas į žmogaus vartojimui skirtus produktus, tačiau daug cheminių junginių, naudojamų kaip konservantai, laikui bėgant yra ir galiausiai atpalaiduoja formaldehido į produktą. Galimos kryžminės reakcijos tarp formaldehido ir jį atpalaiduojančių junginių, kurie ir patys savaime yra alergenai.

Kosmetikos ir higienos priemonės, galinčios turėti formaldehido:

  • nagų lakas;
  • makiažo priemonės;
  • kūno prausikliai;
  • dezodorantai;
  • šampūnai;
  • plaukų tiesinimo priemonės.

Gera žinia ta, kad alergijos formaldehidui dažnis per pastaruosius metus pastebimai sumažėjo.

Dažniausiai kontaktinę alergiją sukeliantys formaldehidą atpalaiduojantys junginiai:

  • kvaterniumas-15 (Quaternium-15). Ši medžiaga dažnai randama kosmetikoje, asmens higienos priemonėse, metalo apdirbimo skysčiuose. Apskritai ši medžiaga yra dažniausias alergenas konservantų grupėje. Galimos kryžminės reakcijos su ketvirtinio amonio junginiais, benzalkonijaus chloridu, kuris dažnai naudojamas ausų ir akių medikamentuose.
  • imidazolidinilo šlapalas (imidazolidinyl urea). Tai trečias pagal dažnumą naudojamas konservantas, jo randama > 2000 produktų, o ypač dažnai jo būna kūdikių losjonuose, šampūnuose, kondicionieriuose, dezodorantuose. Kosmetikoje naudojamos koncentracijos siekia 0,03-0,2% procentų, ir toks šio darinio kiekis atpalaiduoja 5 formaldehido daleles.
  • diazolidinilo šlapalas (diazolidinyl urea). Šio medžiagos randama daugumoje kūno priežiūros priemonių, ir ypač dažnai šis junginys būna derinyje su parabenais.
  • DMDM hidantoinas (DMDM hydantoin). Junginys plačiai naudojamas gaminant šampūnus ir kitus kūno priežiūros produktus. Formaldehido atpalaidavimo mastus lemia DMDM hidantoino koncentracija, baltymo buvimas produkte, ir siekia 40- 500 dalelių.
  • 2-bromo-2-nitropropane-1,3-diol (Bronopol). Nors naudojamas retai, tačiau šis junginys taip pat gali sąlygoti alerginio kontaktinio dermatito atsiradimą. Dažniausiai jo randama drėgnose servetėlėse, ypač vaikiškose.

Kiti konservantai

Izotiazolinonai (methylchloroisothiazolinone (MCI), methylisothiazolinone (MI))- labai dažnai naudojami konservantai ir vieni iš dažniausių alerginio kontaktinio dermatito sukėlėjų. Pastebėta, kad per pastaruosius metus alergijos šioms cheminėms medžiagoms dažnis kone padvigubėjo. Izotiazolinonų randama šampūnuose, kūno prausikliuose, drėkinančiuose kremuose, losjonuose, drėgnose servetėlėse, skalbimo priemonėse, vandens pagrindo dažuose. Pagal dažnumą sukeliant alerginį kontaktinį dermatitą, šie junginiai užima 3-ią vietą (atitinkamai po nikelio ir kvapiųjų medžiagų). Nurodomi atvejai, kuomet alerginis kontaktinis dermatitas pasireiškia pabuvus neseniai išdažytoje patalpoje. Be to, reakciją gali sukelti tiek pavieniai izotiazolinonai, tiek ir jų derinys.

Parabenai. Nors tai patys dažniausi kosmetikos ir vaistų konservantai, bet alerginį kontaktinį dermatitą jie sukelia rečiausiai. Be to, parabenų būna ir maisto produktuose, o būtent kepiniuose, šaldytuose maisto produktuose, džemuose, želė, marinuotuose jūros produktuose, majoneze, garstyčiose, apdorotose daržovėse, salotų padažuose, sulčių gėrimuose ir pan. Parabenai gali sąveikauti ir su kitais panašios cheminės sudėties junginiais, kurių neretai būna vietinių anestetikų, sulfonamidų sudėtyje.

Metildibromogliutaronitrilas (methyldibromo glutaronitrile). Neformaldehidinio pagrindo konservantas, kuris veikia prieš grybelius, bakterijas ir mieles. Anksčiau buvo dažnai naudojamas derinyje su fenoksietanoliu (phenoxyethanol) kosmetikos ir pramoninėse prekėse (klijai, dervos, aušinimo skysčiai ir pan.). Tai dažnas ingredientas, randamas veido ir kūno kremuose, prausikliuose, drėgnose servetėlėse, skalbinių minkštikliuose, skystame muile. 2007 m. Europos Sąjungoje buvo uždrausta dėti šią medžiagą į kūno priežiūros priemones.

Timerosalis (thimerosal). Gyvsidabrio pagrindo antiseptikas, pasižymintis priešgrybeliniu veikimu. Anksčiau ši medžiaga buvo labai plačiai naudojama gaminant vietiškai tepamus vaistus, kosmetikos priemones, injekcinius imunoglobulinus ir vakcinas.

Iodopropynyl butylcarbamate (IPBC). Plataus veikimo spektro baktericidinis ir fungicidinis ingredientas, iš pradžių naudotas tik pramonėje. Pastaraisiais 20 metų ši medžiaga paplito gaminant ir kūno priežiūros priemones. Visgi tai yra vienas iš dažnesnių kontaktinių alergenų.

Kvapiosios medžiagos

Alergija kvapioms medžiagoms yra dažna. Kvepalai ir kvapnūs kūno priežiūros produktai (pvz., prausikliai, plaukų priežiūros priemonės, drėkinantys losjonai) - tai aiškus kontakto šaltinis. Deja, dauguma net ir iš pažiūros bekvapių produktų savo sudėtyje gali turėti užmaskuotų kvapų, taigi etiketės, skelbiančios, kad produktas yra „bekvapis“, „fragrance free“ ar „unscented“ ne visada atitinka realybę.

Dažniausiai odos lopo testų pagalba nustatoma alergija šioms kvapiosioms medžiagoms:

  • Kvapų mišinys 1 (cinnamic alcohol, cinnamic aldehyde, hydroxy citronellal, amyl cinannamaldehyde, geraniol, eugenol, isoeugenol, oakmoss absolute);
  • Kvapų mišinys 2 (lyral, citral, citronellol, farnesol, coumarin, cinnamic aldehyde);
  • Peru balzamas (myroxylon pereirae).

Pacientams, kuriems įtariama kontaktinė alergija kvapiosioms medžiagoms, rekomenduojama bent 6-8 savaites naudoti visiškai bekvapius kūno priežiūros produktus (kol sugyja bėrimai).

Peru balzamas yra vienas iš dažnesnių kontaktinių alergenų. Ši medžiaga išgaunama iš medžio Myroxylon pereirae žievės, ir tai yra >400 cheminių medžiagų derinys. Į šį derinį įeina ir vanilė, cinamonas, benzoatas ir kt. Peru balzamas plačiai taikomas gaminant kvepalus, kosmetiką, taip pat įeina ir į konditerinius gaminius, kepinius (ypač turinčius cinamono ar vanilės), citrusinio skonio gazuotus gėrimus, tam tikrus prieskonius.

Plaukų priežiūros produktai

P-phenylenediamine yra medžiaga, dažnai įeinanti į plaukų dažų sudėtį (ypač dažnai randama juodos spalvos plaukų dažuose). Jos taipogi randama juodos spalvos gumose, fotografijos produktuose, tekstilės dažuose, pramonėje naudojamose dervose, aliejuose, tepaluose, degaluose ir pan. Galimos kryžminės reakcijos su parabenais, para-aminobenzoine rūgštimi, sulfonamidais (tame tarpe ir diuretikais, hipoglikemizuojančiais vaistais). Net jeigu plaukų dažuose nėra šio konkretaus alergeno, reakciją gali sukelti jo cheminiai variantai, pvz., toluenai ir pan.

Šis ingredientas dažnai randamas (ar nurodomas etiketėje) chna, juodos chna dažų sudėtyje. Todėl neretai pacientai painioja alerginį kontaktinį dermatitą su alergija chna. Grynos chna naudojamas nesukelia alergijos pacientams, jautriems p-fenilendiaminui, ir, netgi gali būti dažo alternatyva. Be to, gryna chna yra labai retas kontaktinis alergenas.

Cocamidopropyl betaine – surfaktantas (paviršiaus aktyvioji medžiaga), kilęs iš kokosų aliejaus ir dimetilaminopropilamino (dimethylaminopropylamine). Iš pradžių ji buvo naudojama „nesukeliančių ašarų“ šampūnuose, bet pastaraisiais metais vis plačiau taikoma kaip putojanti medžiaga ne tik šampūnuose, bet ir kūno prausiklių, dantų pastų gamybai. Be to, junginys dedamas ir į plaukų kondicionierius dėl antistatinio poveikio, bei į kosmetiką kaip emulsiklis.

Glyceryl thioglycate - rūgštinis preparatas, naudojamas grožio salonuose atliekant cheminį plaukų šukavimą. Panašus junginys - ammonium thioglycate - kontaktinę alergiją sukelia rečiau. Alergenas plaukų sruogoje gali išlikti net iki 3 mėnesių.

Propileno glikolis (propylene glycol) - bespalvis ir beveik bekvapis skystis. Tai puikus odą drėkinančio kremo pagrindas, humektantas ir konservantas. Jo dažnai dedama į kortikosteroidų tepalus, kad palengvintų medikamento prasiskverbimą į epidermį. Be to, propileno glikolis įeina ir į dezodorantų sudėtį, bei naudojamas kaip maisto priedas E1520. Naudojamas vietiškai, gali lemti alerginį ar iritacinį kontaktinį dermatitą, o sisteminis naudojimas gali sukelti sisteminį dermatitį, dilgėlinę. Kitos dažnos propileno glikolio naudojimo sritys - lubrikantai, geliai ir pan.

Išorinio naudojimo vaistai

Anestetikai. Vietiškai naudojami anestetikai (pvz., benzokainas, prokainas, tetrakainas) gali sukelti alerginį kontaktinį dermatitą. Benzokainas yra labai plačiai naudojamas nereceptinėse priemonėse nuo niežėjimo ir skausmo. Atliekant odos lopo testus, alergija benzokainui nustatoma net iki 4% žmonių. Be to, šis vaistas gali kryžmiškai reaguoti su kitais vietiniais anestetikais, para-aminobenzoinės rūgšties (PABA) derivatais, p-fenilendiaminu ir pan. Lidokainas alergines reakcijas sukelia kur kas rečiau.

Antibiotikai. Neomicinas - išorinio naudojimo antibiotikas, priklausantis aminoglikozidų grupei. Dažnai įeina į sudėtinius vietinio naudojimo vaistus. Pastebėta, kad alergija neomicinui vargina apie 9% žmonių. Kiti šios antibiotikų grupės vaistai (pvz., gentamicinas, tobramicinas) gali reaguoti kryžmiškai.

Bacitracinas - dar vienas išorinio naudojimo antibiotikas, taipogi ganėtinai dažnai sukeliantis alergiją (remiantis lopo testais, apie 8% žmonių). Esant alergijai bacitracinui, kryžmines reakcijas gali sukelti antibiotikas polimiksinas-B.

Mupirocinas nereaguoja kryžmiškai nei su bacitracinu, nei su neomicinu, todėl tai puiki alternatyva žmonėms, kenčiantiems nuo alergijų anksčiau minėtiems išorinio naudojimo antibiotikams.

Kortikosteroidai. Kortikosteroidų tepalai taip pat gali sukelti kontaktinę alergiją. Nors dažniausiai reakcijos priežastis būna konservantai ar kiti į tepalų (kremų) sudėtį įeinantys ingredientai, pats kortikosteroidas, nors ir retai, tačiau gali alergizuoti.

Kitos vaistinės medžiagos. Propolis - tai bičių gaminama medžiaga, naudojama kaip klijai ar hermetikas statant avilį. Propolį sudaro įvairių cheminių junginių derinys, o ypač - spygluočių, tuopų ir kitų medžių. Apskaičiuota, kad propolio sudėtyje yra net 180 skirtingų junginių. Tai plačiai liaudies medicinoje taikomas preparatas, būtent dėl savo antibakterinių, uždegimą mažinančių savybių. Dažnai jo dedama į lūpų priežiūros priemones. Pagrindiniai alergizuojantys propolio komponentai:

  • 2-methyl-2-butenyl caffeate;
  • Phenylethyl caffeate.

Propolis gali reaguoti kryžminiu būdu su Peru balzamu, kadangi jų sudėtyje yra 20 tapačių medžiagų. Su bičių vašku kryžminės reakcijos pasitaiko retai. Sintetinis bičių vaškas kryžminių reakcijų atžvilgiu yra saugus pacientams, kenčiantiems nuo alergijos propoliui.

Kitos medžiagos

Chemikalai, naudojami pagreitinti vulkanizacijos procesą. Jų randama latekse, sintetiniame latekse, gumos produktuose be latekso. Tai - tiuramai (thiurams), karbamatai (carbamates) ir merkaptobenzotiazolai (mercaptobenzothiazoles). Remiantis 2012 m. atliktu tyrimu, tiuramai ir karbamatai buvo vieni iš dažnesnių alerginio kontaktinio dermatito kaltininkų, ligos dažnis svyravo 2,9-4,7%. Deja, karbamatų randama ne tik latekso, bet ir nitrilo pirštinėse, todėl kartais surasti nealergizuojančias sterilias ar darbo pirštines tampa tikru iššūkiu.

Merkaptobenzotiazolas randamas ir latekso, ir nitrilinėse pirštinėse. Būtent pastarosios ir tampa alergijos priežastimi. Be to, ši medžiaga naudojama gaminant aušinimo skysčius, antifrizą, tepalus, klijus, emulsijas, veterinarijoje - priemones nuo blusų ir erkių.

Klijai

Fenolio - formaldehido rezinai. PTBFR yra sintetinis polimeras, dažniausiai naudojamas gaminant lipniąsias medžiagas. Dažnai jo randama neopreno turinčiuose gaminiuose, vandens sporto aprangoje, odos gaminiuose. Kiti šaltiniai - variklių alyva, hermetikai, spausdintuvų dažai, stiklo pluoštas. Ši medžiaga sukelia tiek greito tipo, tiek ir uždelsto tipo alergines reakcijas. Kryžminės reakcijos galimos su formaldehidu, rezino monomerais ir pan.

Kanifolija. Tai medžiaga iš pušų sakų, kietos konsistencijos terpentino distiliacijos liekana. Jos dažnai randama lipniose medžiagose (ypač - pleistruose), tekstilėje, asfalte, cemente, kramtomojoje gumoje, odos gaminių valikliuose, nuotraukų ryškinimo priemonėse, blakstienų tušuose, laikraštiniame popieriuje, plastikifikatuose.

Alpinistai, gimnastai, šokėjai, beisbolo žaidėjai dažnai naudoja miltelių pavidalo kanifoliją, kad neslystų rankos. Smuikininkai ir kiti styginių instrumentų muzikantai taip pat dažnai naudoja šią medžiagą. Kanifolija, įeinanti į higieninių įklotų sudėtį, gali sukelti vulvos dermatitą. Kryžminės reakcijos galimos su Peru balzamu, terpentinu, medžio dervomis, propoliu.

Epoksidervos. Tai cheminės medžiagos, į kurių sudėtį įeina bisfenolis A (bisphenol A), epichlorohidrinas (epichlorohydrin), skiedikliai, kietinančios medžiagos ir kiti junginiai. Šios medžiagos naudojamos gaminant sportinę įrangą, pvz., teniso raketes, automobilių detales, statybos reikmenis. Norint apsisaugoti nuo kontakto su šiomis medžiagomis, rekomenduojama nešioti nitrilines pirštines.

Akrilatai

Tai medžiagos, randamos plastiko, klijų, dažų, odontologinių priemonių, dirbtinių nagų ir kt. plačiai naudojamų priemonių sudėtyje. Dirbtiniai nagai ir nagų modeliavimas su akriliniais geliais - tai viena iš dažnesnių sričių, kur kontaktuojama su akrilatais. Latekso pirštinės neapsaugo nuo kontakto su akrilatais.

Ethyl-acrilate plačiai naudojamas gaminant dantų protezus, dantų plokšteles, klausos aparatus, dirbtinius nagus ir jų priežiūros priemones, dantų plombas, klijus, rašalą. Methyl-acrilate įeina į ortopedinį kaulų cementą, medicininius pleistrus, kontaktinius lęšius, intraokulinius lęšius, klausos aparatus.

Tarp akrilatų kryžminės reakcijos yra dažnos.

Tekstilės dažai

Dispersiniai dažai (ypač mėlynasis 106 ir 124) yra stiprūs alergenai ir dažna alergijos tekstilei priežastis. Tai vandenyje netirpūs dažai, naudojami dažai poliesterio skaidulas. Galimos kryžminės reakcijos su p-fenilendiaminu, kuris randamas ilgalaikiuose plaukų dažuose.

Kai pasireiškia alergija tekstilei, beria su audiniais kontaktuojančias vietas, pažastis, šlaunis, o bėrimą blogina prakaitavimas, trintis. Vaikams dažnai tokią alergiją sukelia sauskelnės.

Tam tikri formaldehido junginiai yra naudojami rūbų gamyboje, kad šie mažiau glamžytųsi, skalbiami nesusitrauktų ir būtų atsparesni tempimui. Šių medžiagų dažniausiai būna rūbuose, kur derinamas natūralus ir sintetinis pluoštas.

Manoma, kad pašalinti formaldehidą iš rūbų padeda jų mirkymas ištirpintuose pieno milteliuose (ketvirtadalis puodelio su nugriebto pieno milteliais, ištirpintais 10 l šalto vandens). Drabužiai mirkomi 12 valandų, uždaroje talpoje, po to gerai išskalaujami.

Nauji alergenai. Aplinkoje yra labai daug medžiagų, galinčių sukelti alerginį kontaktinį dermatitą, pvz., 2017 m. naujais potencialais alergenais buvo įvardinti polimikso B sulfatas, levanda, natrio benzoatas (sodium benzoate), benzoinė rūgštis (benzoic acid), ethylhexylglycerin.

Kaip išvengti alergenų?

Skaityti etiketes. Pacientai, sergantys alerginiu kontaktiniu dermatitu, gali naudoti tik tuos kūno priežiūros produktus, buitinės chemijos priemones, išorinio naudojimo vaistus, kurių etiketėse yra surašyta visa sudėtis medžiagų koncentracijos mažėjimo kryptimi (t. .y, pirmiausia įvardijama medžiaga, kurios toje priemonėje yra daugiausiai, o paskutinė - kurios mažiausiai). Deja, kvapiosios medžiagos ir skonį suteikiančios medžiagos, pagal galiojančias taisykles, gali būti žymimos abstrakčiai, tiesiog nurodant „kvapiosios medžiagos“, „kvapai“, „kvapų mišinys“ ir pan.

Visais atvejais rekomenduojama atidžiai perskaityti naudojamų priemonių etiketes bei pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu.