Deja pats pacientas negali nutarti ar jam reikia daryti kokiu papildomu tyimu, ar gydytojas turi pakankamai patirties kad nusprestu ar tikrai nereikia daryti apgamo histologinio tyrimo. Kada apgamai pradedami šalinti masiškai, deja gali daugeti diagnostiniu ar šalinimo klaidu ir dėl to pacientui ateičiai gali atsirasti papildomos rizikos. Ne visi pacientai žino tokią ligą – melanoma, bet beveik visi pacientai girdėjo, kad apgamas gali supiktybėti (tai ir yra melanoma). Melanoma - tai piktybinis odos navikas (odos vėžys), kuris gali atsirasti iš apgamo, taip pat gali būti labai panašus į apgamą, arba atsirasti ir sveikoje odoje (tik pradžioje labai primena apgamą). Neteisingu metodu pašalintas apgamas gali tapti priežastimi pavėluotos odos vėžio diagnozės..
Vistik tai kaip žmogus gali pats įtarti ar jo apgamas yra pavojingas?
Yra šeši kriterijai, pagal kuriuos galima spręsti, ar pigmentiniai dariniai keičiasi: A – asimetrija, B - kontūro nelygumai, C - spalvos pakitimai, D - diametras daugiau nei 5 milimetrai, E – iškilimas arba augimas, F – nepanašumas į kitus apgamus.
Reikia apžiūrėti viso kūno odą, nepamiršti plaukuotos galvos dalies, tarpupirščių, padų. Jeigu nepavyksta normaliai apžiūrėti nugaros, paprašykite artimųjų. Pastebėjus tokius pakitimus, būtina kreiptis į gydytoją. Apgamai dažniausiai nesukelia skausmo, bet jeigu jo neskauda ar neniežti – numoti ranka negalima.
-Ar jau apžiūros metu dermatologas gali nuspresti ar pacientas sveikas?
Gydytojas turi paklausti, ar nepastebėjote pakitusių apgamų, ar neatsirado naujų apgamų, ar kas iš giminių neserga onkologine odos liga. Taip pat svarbu, kiek laiko praleidžiate saulėje, ar vaikštote į soliariumą. Dermatologas turi apžiūrėti visus jūsų apgamus ir, jeigu bus įtartinų, taikyti specialų ištyrimą. Jeigu gydytojas neapžiūrėjo jūsų apgamų su specialia įranga (neturi tokios įrangos ir t.t.) turite žinoti, kad tokios diagnozės tikslumas yra 55-80 proc.
Kokiems žmonėms yra didesnė rizika susirgti melanoma?
Didesnė rizika susirgti melanoma turi pacientai kurių giminės sirgo arba serga odos melanoma. Taip pat pacientai su displastiniu apgamų sindromu (kada yra daug pakitusių apgamų). Taip pat žmonės su I-II odos tipu, mėlynakiai, šviesiaplaukiai, turintis virš 50 apgamų. Ilgas buvimas saulėje, vaikščiojimas į soliariumą irgi padidina rizika susirgti melanoma.
-Ar būtina šalinti ir sveikus apgamus?
-Dabartinė aparatūra leidžia tiksliai stebėti apgamų pakitimus, jų šalinimas tampa reta procedūra. Todėl apsilankius pas gydytoją atliekamas diagnostinis metodas-siaskopija. Siaskopija (spektrofotometrinė intrakutaninė analizė) - tai neinvazinis odos pigmentinių darinių diagnostikos metodas, kuris paremtas skirtingo ilgio šviesos spindulių bangų sąveika su melaninu, hemoglobinu ir kolagenu iki 2 mm odos gylio. Siaskopija yra greitas ir neskausmingas tyrimo metodas.
Gydytojas, pridėjęs prie apgamo specialų prietaisą, siaskanerį, po kelių sekundžių ant monitoriaus mato pigmentinio darinio vidinę struktūrą. Šis metodas pagerina pakitusių apgamų ir ankstyvų melanomų diagnozę, nes šio tyrimo jautrumas yra 94%. Tik esant ryškiems ikivėžiniams pakitimams arba įtarus melanomą, apgamas turi būti šalinamas. Visais kitais atvejais jį galima palikti. Gydytojas turi aiškiai pasakyti, kodėl jis rekomenduoja šalinti apgamą: ar todėl, kad įtariami pakitimai, ar tik dėl grožio. Jūs tai turite aiškiai žinoti, nes jeigu bus šalinamas ikivėžinis apgamas, būtina atlikti histologinius tyrimus. Toks apgamas šalinamas tik operaciniu būdu - nei lazeriu, nei radiopeiliu, nei elektropeiliu to daryti nepatartina. Pašalinus sveiką apgamą, sveikesnis nebūsite!
Kokias metodais galima šalinti jeigu apgamas yra tiesiog negražus arba trukdo?
Tik jūs turite nuspresti kokį apgamą norite pašalinti. Gydytojas turi patarti, kaip tai daryti. Tokius apgamus galima šalinti lazeriu ar kitais metodais - tai jau paciento finansinių ir gydytojo profesinių galimybių klausimas. Prieš procedūrą jums turi būti paaiškinta procedūros rizika, gijimo ypatumai, papasakota apie odos priežiūrą po procedūros.
