Laimo liga

Laimo liga

Laimo liga yra pati dažniausia erkių platinama infekcija, kurią sukelia Borrelia genties bakterijos. Nustatytos 6 bakterijų rūšys, kurios sukelia šią ligą. Nors bakterijos ir priklauso vienai genčiai, tačiau šiai ligai būdinga klinikinių požymių įvairovė bei skirtingas jų sunkumo laipsnis.

Erkių gyvavimo ciklas sudarytas iš 3 stadijų: lervos, nimfos ir suaugusios erkės. Laimo ligą dažniausiai perneša nimfos, kurios būna aktyviausios vėlyvą pavasarį ir ankstyvą vasarą. Be to, nimfas sunkiau pastebėti, kadangi jos labai smulkios. Dažnai žmogus net nežino, kad jam buvo įsisiurbusi erkė. Suaugusios erkės taip pat gali užkrėsti Laimo liga, tačiau jas lengviau pamatyti, taigi ir greičiau ištraukti. Suaugusios erkės labiausiai aktyvios būna ankstyvą rudenį.

Kas rizikuoja susirgti Laimo liga?

Didžiausią riziką susirgti Laimo liga turi tie žmonės, kurie gyvena ar dirba endeminiuose rajonuose (t. y., tose vietose, kur užkrėstų erkių skaičius yra didžiausias). Pavyzdžiai:

  • Miško darbuotojai;
  • Medžiotojai;
  • Stovyklautojai ir pan.

Registracija konsultacijai

Laimo ligos požymiai. Infekcijos simptomai yra skirstomi į 3 fazes:

  • Ankstyvoji lokalizuota (vietinė) - būdingi odos pažeidimai, vadinamoji „migruojanti eritema“, dažniausiai atsirandanti praėjus mėnesiui po erkės įsisiurbimo. Kartais vargina ir bendri negalavimo simptomai.
  • Ankstyvi išplitusi - atsiranda daugybinės migruojančios eritemos, po erkės įsisiurbimo praėjus nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Taip pat gali varginti širdies, neurologinės problemos.
  • Vėlyva išplitusi - pacientą vargina sąnarių skausmai, būdingas stambiųjų sąnarių uždegimas (artritas), labiausiai - kelio sąnario. Artritas yra pats būdingiausias vėlyvosios Laimo ligos požymis. Kartais atsiranda ir nervų sistemos pakenkimo požymių.

Deja, kiekvienos fazės požymiai gali persidengti tarpusavyje, todėl būna atvejų, kai pacientai kreipiasi varginami vėlyvos stadijos simptomų, nors prieš tai nebuvo ankstyvųjų ligos požymių.

Ankstyva lokalizuota Laimo liga. Kaip jau minėta, šiai stadijai būdingi odos pažeidimai - migruojanti eritema bei kiti nespecifiniai požymiai, primenantys virusinį susirgimą.

Migruojanti eritema - tai bėrimas, atsirandantis erkės įsisiurbimo vietoje, dažniausiai po 7-14 dienų (nors inkubacinis periodas svyruoja tarp 3-30 dienų). Iškart erkės įsisiurbimo vietoje gali atsirasti paraudimas - tai organizmo reakcija į erkės seiles. Tikroji migruojanti eritema pradeda formuotis po kelių dienų, ją galima atskirti pagal tai, jog paraudimo plotas ima didėti, plėstis į šalis.

Migruojanti eritema pasireiškia net 80% Laimo ligos atvejų. Deja, tik ketvirtadalis pacientų pamena, jog jiems buvo įsisiurbusi erkės. Pagrindiniai migruojančios eritemos požymiai:

  • Dažniausiai atsiranda pažastyje ar netoli jos, kirkšnyse, pakinkliuose, liemens srityje. Tai erkių „mėgstamos“ vietos.
  • Bėrimas (dažniausiai dėmė) nėra skausmingas, tačiau kartais gali varginti niežulys, deginimas, prilietus oda būna šiltesnė.
  • Bėrimas didėja palengva, per kelias dienas ar savaites. Plečiantis į šonus, centrinė dalis pradeda gyti. Tokiu būdu eritema gali pasiekti ir 20 cm dydį. Pirmosios dienomis bėrimo spalva būna vienalytė, raudona. Pradėjus dėmei didėti, plisti į šonus, centrinė dalis ima blykšti, o pats bėrimas ima priminti taikinį. Nors centrinis išbalimas ir ryškesni kraštai yra klasikinė migruojančios eritemos išraiška, pirmosiomis ligos dienomis to nebūna.

Pirmosiomis infekcijos dienomis gali varginti ir bendrieji negalavimo simptomai:

  • Nuovargis, silpnumas;
  • Apetito stoka;
  • Galvos skausmas;
  • Kaklo sąstingis;
  • Raumenų skausmai;
  • Sąnarių skausmai;
  • Padidėję sritiniai limfmazgiai;
  • Karščiavimas.

Ankstyva išplitusi Laimo liga. Būdingi nervų sistemos ar širdies pakenkimo požymiai, atsirandantys po kelių savaičių arba mėnesių po erkės įsisiurbimo. Kartais tai būna pirmieji Laimo ligos simptomai. Retai, tačiau gali būti pakenkta ir oda - atsiranda vadinamoji gerybinė limfocitoma. Tai melsvai raudonos spalvos odos patinimas, primenantis mazgelį ir dažniausiai susiformuojantis ausies (vaikams) ar krūties spenelio srityje (suaugusiems). Limfocitoma praeina savaime, nors trunka ir ilgiau negu migruojanti eritema.

Vėlyvoji Laimo liga. Ši fazė pasireiškia praėjus keliems mėnesiams arba metams nuo erkės įkandimo, prieš tai gali ir nebūti ankstyvųjų stadijų simptomų. Europoje vėlyvoji Laimo liga dažniausiai pasireiškia lėtiniu atrofiniu dermatitu, o JAV- vieno ar kelių sąnarių uždegimu (artritu).

Lėtinis atrofinis akrodermatitas būdingiausias moterims > 40 metų amžiaus, tačiau gali atsirasti ir jaunesniems žmonėms. Nustatyta, kad nuo erkės įsisiurbimo iki šio dermatito pasireiškimo praeina nuo pusės metų iki 8 metų. Laimei, šiandien ši liga nustatoma vis rečiau, kadangi dauguma žmonių išgydomi dar ankstyvose infekcijos fazėse.

Šiam dermatitui būdingas odos pažeidimas plaštakų ir pėdų tiesiamuosiuose paviršiuose. Iš pradžių oda įgauna melsvai rausvą atspalvį, nežymiai patinsta. Metams bėgant, pažeidimai plinta, patinimas atslūgsta, vystosi atrofija. Labai išryškėja po oda esančios venos. Ilgainiui pažeidžiamos abi rankos (arba kojos). Kartais virš kaulinių struktūrų (girnelės, alkūnės) atsiranda standžių sukietėjimų, mazgelių. Tai gali lemti nervų ar sausgyslių pažeidimą.

Kaip diagnozuojama Laimo liga?

Pirmiausiai įvertinama erkės įsisiurbimo tikimybė. Paklausiama, ar nebuvo įsisiurbus erkė, kur pacientas keliavo, kokiose vietose leido laiką (miške, gamtoje, sodyboje ir pan.), ar turi naminių gyvūnų, ar naudoja apsaugines priemones nuo vabzdžių ir pan. Esant ankstyvai lokalizuotai stadijai- migruojančiai eritemai - diagnozė nustatoma remiantis tipiniais ligos požymiais, t. y., rausva dėmė, ilgainiui didėjanti, su centre esančia blyškesne zona. Laboratoriniai tyrimai šioje fazėje nesuteikia vertingos informacijos, todėl dažniausiai neatliekami.

Įtariant ankstyvą išplitusią ar vėlyvą Laimo ligą, atliekami specifiniai kraujo tyrimai - ieškoma antikūnų prieš Laimo ligos sukėlėją. Diagnozė nustatoma remiantis būdingais simptomais bei laboratoriniais tyrimais.

Jeigu pacientas nepamena, kad jam buvo įsisiurbus erkė, tai dar neatmeta Laimo ligos tikimybės.

Laimo ligos gydymas

Laimo liga gydoma antibiotikais, kurių pasirinkimas ir vartojimo trukmė priklauso nuo ligos stadijos. Esant ankstyvai lokalizuotai stadijai (migruojančiai eritemai), dažniausiai skiriami antibiotikai - doksiciklinas, amoksicilinas, cefuroksimas. Doksiciklinas neskiriamas vaikams, jaunesniems nei 8 metai bei nėščioms ar žindančioms moterims. Paprastai skiriamas 21 dienos antibakterinės terapijos kursas. Tinkama vaisto dozė ir vartojimo trukmė apsaugo nuo infekcijos progresijos į vėlyvos stadijos Laimo ligą.

Ankstyva išplitusi ir vėlyva Laimo liga gydoma geriamuoju doksiciklinu arba sisteminiais (intraveniniais) antibiotikais.

Vos tik pamatę įsisiurbusią erkę, nedelsdami ją ištraukite. Atidžiai stebėkite įsisiurbimo vietą, ir, pastebėję bet kokius savijautos pokyčius, kreipkitės į gydytoją.

Kaip išvengti Laimo ligos?

Kasmet pasaulyje Laimo liga suserga kone 25 000 žmonių, todėl jos žymiai paprasčiau išvengti negu gydyti. Išskiriami 4 pagrindiniai Laimo ligos prevencijos žingsniai:

  • Asmeninės apsaugos priemonės;
  • Aplinkos tvarkymas;
  • Profilaktinis gydymas antibiotikais;
  • Skiepai.

Asmeninės apsaugos priemonės:

  • Grįžus iš lauko, atidžiai apžiūrėkite save ir kitus, ar neįsisiurbė erkė. Užsikrėtimas Laimo liga mažėja, jeigu erkė pašalinama per 20%.
  • Grįžus iš lauko, rekomenduojama išsimaudyti. Maudantis, nuplaunamos dar nespėjusios įsisiurbti erkės, taigi mažėja rizika užsikrėsti Laimo liga.
  • Rūbus įdėkite į džiovyklą. Esančios drabužiuose erkės sausame karštyje žūva per kelias minutes.
  • Einant į gamtą, dėvėkite apsauginius rūbus (pvz., apdorotus permetrinu, marškiniai ilgomis rankovėmis, kelnės ilgomis klešnėmis, šviesios spalvos drabužiai ir pan.).
  • Naudokite repelentą (tiek ant odos, tiek ir ant rūbų). Rekomenduojama, kad į repelento sudėtį įeitų DEET (plačiau skaitykite skyrelyje „Apsauga nuo vabzdžių įkandimų“).
  • Venkite tų vietų, kur gausu erkių (pvz., netvarkomų, apleistų parkų, miškingų vietovių ir pan).

Aplinkos tvarkymas

  • Aplinkos apdorojimas akaricidais (medžiagomis, naikinančiomis erkes). Akaricidai (pvz., bifentrinas) purškiami ant žemės ar ant augalų. Tai efektyviai sumažina erkių populiaciją teritorijoje, tačiau metodo veiksmingumas priklauso nuo konkrečios priemonės ir jos naudojimo būdo.
  • Graužikų kontrolė. Nesubrendusios erkių formos (lervos ir nimfos) minta graužikų, paukščių ir žinduolių krauju, todėl graužikų naikinimas - ganėtinai efektyvi erkių populiacijos mažinimo priemonė.
  • Paukščių, vidutinio dydžio žinduolių (pvz., briedžių, elnių) veterinarinė priežiūra.
  • Aplinkos priežiūra, pvz., trumpai kirpti žolę, genėti krūmus ir kitaip tvarkyti aplinką, kad būtų sudarytos nepalankios sąlygos erkėms.

Skiepai nuo Laimo ligos. Nors vakcina nuo šios infekcijos buvo sukurta 1998 metais, dėl menko susidomėjimo gamyba buvo nutraukta, tad šiandien skiepijimas nuo Laimo ligos nėra vykdomas.

Pastebėjus įsisegusią erkę, privaloma nedelsiant ją pašalinti. Kaip tinkamai ištraukti erkę?

  • Naudokite pincetą arba smulkias žnyples. Suimkite erkę kuo arčiau odos paviršiaus.
  • Traukite tiesiai ir tvirtai. Nesukiokite pinceto.
  • Nespauskite suimtos erkės, kadangi taip tik didėja Laimo ligos perdavimo tikimybė.
  • Ištraukę erkę, dezinfekuokite pažeistą odą.
  • Jeigu odoje liko dalis erkės, nekrapštykite tos vietos. Organizmas likusią erkės dalį pašalins pats.
  • 30 dienų stebėkite erkės įsisiurbimo vietą, ar nesivysto migruojanti eritema. Svarbu įsidėmėti, jog iki galo nepašalinus erkės, pažeistoje vietoje gali vystytis paraudimas kaip reakcija į erkės seiles. Tai nėra migruojanti eritema.
  • Tikimybė užsikrėsti Laimo liga didėja, jeigu erkė būna įsisegusi 2- 3 paras.

Profilaktinis gydymas antibiotikais. Profilaktinė antibiotikų terapija skiriama šiais atvejais:

  • Įsisegusi erkė buvo nimfos stadijos arba suaugusi erkė.
  • Erkė buvo įsisiurbusi ilgiau nei 36 valandas.
  • Erkė buvo pašalinta per 20%.
  • Nėra kontraindikacijų skirti doksicikliną (t. y., pacientui > 8 metai, pacientė nėra nėščia ar žindyvė).

Jeigu sutampa visi išvardinti kriterijai, skiriama vienkartinė profilaktinė antibiotikų dozė. Visgi po to taipogi rekomenduojama sekti erkės įsisiurbimo vietą dėl kad ir minimalios, bet vis tiek išliekančios migruojančios eritemos išsivystymo tikimybės.

Jeigu Jums įsisiurbė erkė, jeigu po įsisiurbimo atsirado odos bėrimas, nedelskite ir pasikonsultuokite su gydytoju jau šiandien. Laiku skirtas gydymas padeda išvengti komplikacijų ir greičiau sugrąžina gerą savijautą.