Kartą persirgus vėjaraupiais, imunitetas susiformuoja visam gyvenimui ir antrą kartą žmogus vėjaraupiais nesusirgs. Visgi virusas lieka tūnoti organizme, ir, ženkliai susilpnėjus imunitetui, gali reaktyvuotis, ko pasekmė - juostinė pūslelinė. Plačiau skaitykite skyrelyje „Herpes zoster arba juostinė pūslelinė“.
Infekciją sukelia Varicella zoster virusas, priklausantis Herpes virusų šeimai. Virusas plinta oro - lašeliniu būdu, užsikrečiama nuo sergančio žmogaus (jam čiaudint, kosint, prisilietus prie bėrimų). Nesant susiformavusio imuniteto, yra 70-80% užsikrėtimo tikimybė.
Kokie yra vėjaraupių simptomai?
Vaikams liga prasideda niežtinčiu bėrimu papulėmis, vėliau virstančiomis į pūslelės. Iš pradžių išberia pilvą, nugarą ir veidą, vėliau bėrimas išplinta į kitas kūno dalis. Pūslelių gali atsirasti ir burnos gleivinėje.
Bėrimų išplitimo laipsnis yra įvairus: gali būti pavienės pūslelės visame kūne, o gali būti ir labai gausus bėrimas. Pūslelės labai niežti, sukelia stiprų diskomfortą.
Kai kuriuos vaikus vargina ir bendro negalavimo simptomai, pvz., didelis karščiavimas, galvos skausmas, į peršalimą panašūs simptomai, viduriavimas, vėmimas.
Suaugusieji, kaip taisyklė, serga sunkiau. Sunkiais atvejais galimos gyvybei grėsmę keliančios komplikacijos. Didžioji dalis suaugusiųjų, 2 paros prieš atsirandant vėjaraupių bėrimui, patiria vadinamuosius prodromo reiškinius - karščiavimą, bendrą silpnumą, galvos skausmą, pilvo skausmą, apetito netekimą.
Pūslelės išnyksta per 1-3 savaites, bet gali palikti randelius (dažniausiai įdubusius, bet gali būti ir iškilę). Randeliai būna ryškesni, jeigu prisideda antrinė bakterinė infekcija.
Kaip diagnozuojami vėjaraupiai?
Liga diagnozuojama remiantis būdingais simptomais ir tai, jog vienu metu būna skirtingų stadijų bėrimo elementų (dėmių, pūslelių, erozijų, šašų ir pan.). Dar viena užuomina į infekciją - jeigu žinoma, jog pacientas prieš 10-21 d. kontaktavo su kitu žmogumi, sergančiu vėjaraupiais. Kartais atliekami laboratoriniai tyrimai:
- PGR;
- Pūslelės turinio mikrobiologinis tyrimas (atliekamas retai, nes ilgai trunka);
- Serologiniai kraujo tyrimai (ieškant IgG ir IgM) antikūnų naudingiausi nėščiosioms ar prieš skiriant imunosupresinį gydymą.
Kokios yra vėjaraupių komplikacijos?
Sveikiems vaikams vėjaraupiai praeina savaime, be jokių komplikacijų.
Kitais atvejais galimos tokios komplikacijos:
- Antrinė bakterinė infekcija (dėl kasymosi) - gali pereiti į pūlinių formavimąsi, celiulitą, gangreną;
- Dehidratacija dėl vėmimo ir viduriavimo;
- Astmos paūmėjimas;
- Virusinė pneumonija.
Kai kurios komplikacijos dažniau pasitaiko pacientams su imunosupresinėmis būklėmis, pvz.:
- Išplitusi virusinė infekcija (tai gali pasibaigti mirtimi);
- Centrinės nervų sistemos pažeidimai, pvz., encefalitas;
- Trombocitopenija, purpura.
Vėjaraupiai ir nėštumas
Nėščios moterys, kurios neturi imuniteto vėjaraupiams (t. y., neskiepytos ir nesirgusios) turi imtis visų atsargumo priemonių, kad nesusirgtų šia infekcija. Tai yra: vengti kontakto su sergančiais vėjaraupiais, dažnai plauti rankas (ypač kontaktuojant su mėsa, gyvūnais, vaikais). Kontaktas su Varicella zoster virusu nėštumo metu gali lemti virusinę pneumoniją, priešlaikinį gimdymą, ir, retais atvejais, motinos mirtį.
Jeigu nėščioji suserga vėjaraupiais, yra 25% tikimybė, kad infekcija persiduos ir vaisiui. Didžiajai jų daliai liga praeina be simptomų, tačiau kai kuriems pasireiškia juostinė pūslelinė (nesant vėjaraupių epizodo prieš tai). Kitai daliai pasireiškia įgimtas vėjaraupių sindromas (viena iš TORCH infekcijų).
Įgimtas vėjaraupių sindromas būna apie 2% vaikų, kurių motinos per pirmąsias 20 nėštumo savaičių turėjo kontaktą su ligos virusu. Šis sindromas gali pasireikšti savaiminiu persileidimu, vaisiaus akių pažeidimais, katarakta, galūnių atrofija, galvos smegenų žievės atrofija, randais, neurologinėmis ligomis
Naujagimių, infekuotų Varicella zoster virusu, mirtingumas siekia 30%.
Jeigu motina suserga vėjaraupiais prieš pat gimdymą ar per pirmas 28 dienas po gimdymo, naujagimis turi itin didelę infekcijos tikimybę.
Kaip gydomi vėjaraupiai?
Daugumai apskritai sveikų žmonių specifinis gydymas nuo vėjaraupių nėra reikalingas, užtenka tik simptominio.
Pagrindiniai principai:
- Trumpai kirpti nagus;
- Šiltos vonios, drėkinamieji kremai;
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, skausmui ir karščiavimui mažinti (neskirti vaikams aspirino);
- Antihistamininiai vaistai odos niežėjimui mažinti;
- Geriamieji priešvirusiniai vaistai, vyresniems nei 12 m. vaikams;
- Imunosupresuotiems žmonėms (pvz., po organų transplantacijų) reikalingas gydymas intraveniniais imunosupresiniais vaistais.
Kaip apsisaugoti nuo vėjaraupių?
Sergantysis vėjaraupiais yra užkrečiamas 1-2 dienas iki atsiranda bėrimas, ir būna užkrečiamas tol, kol susiformuoja šašai pūslelių vietoje. Dažniausiai tai užtrunka 5-10 dienų. Per šį laikotarpį vaikams rekomenduojama neiti į mokyklas ar darželius.
Kontaktavus su sergančiuoju, susergama po 10-21 dienos.
Kadangi vėjaraupiai gali sukelti sunkias komplikacijas nėščioms moterims ir žmonėms su imunosupresija, jiems rekomenduojama nelankyti draugų ar giminaičių, sergančių šia infekcija. Jeigu susiklostė nenumatytos aplinkybės ir toks kontaktas įvyko, nedelsdami susisiekite su gydytoju.
Vakcinos nuo vėjaraupių
Laimei, nuo vėjaraupių yra vakcinos ir tokiu būdu lengvai galima išvengti šios ligos.