Mėlynės (kraujosrūvos)

Mėlynės (kraujosrūvos)

Mėlynės (kraujosrūvos) atsiranda tada, kai pažeidžiamos odos kraujagyslės. Laikui bėgant kraujosrūvų spalva keičiasi, nes irsta po oda susikaupęs kraujas, ir mėlynė išnyksta.

Klasikiniu atveju mėlynė atsiranda dėl traumos, pvz., nukritus ar atsitrenkus į kažką.

Kraujagyslės, esančios tarp odos ir kitų minkštųjų audinių, plyšta. Išsiliejęs kraujas susikaupia po oda ir taip susiformuoja mėlynė. Normalu, kad gijimo metu mėlynės spalva keičiasi.

Šiame straipsnyje aptarsime kraujosrūvos gijimo ypatumus ir tam tikras situacijas, kuomet dėl mėlynių reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju (pvz., ilgai negyja, atsikartoja ar sustiprėja juntamas skausmas).

Kraujosrūvų spalva kaita ir to priežastys

Remiantis kraujosrūvos spalva, galima nusakyti jos „amžių“. Gyjant, irsta hemoglobinas (tai molekulė, suteikianti kraujui raudoną spalvą), tai ir lemia kraujosrūvos spalvos kitimą. Tai normali gijimo dalis.

Visgi pačios odos spalva taip pat turi įtakos kraujosrūvos spalvai. Tamsesnio gymio žmonėms būdingos raudonos, geltonos spalvos kraujosrūvos, o itin šviesaus gymio žmonės dažniausiai „gauna“ tamsias mėlynes.

Gijimo metu kraujosrūva „pereina“ šiuos procesus:

  • Iš pradžių kraujosrūva būna raudonos spalvos, nes šviežias, deguonies prisotintas kraujas ką tik išsiliejo po oda;
  • Po 1-2 dienų deguonies kiekis išsilietame kraujyje mažėja, dėl ko jis ima keisti spalvą. Kelių dienų senumo mėlynė įgauna melsvą, violetinį ar netgi juodą atspalvį;
  • Po 5-10 dienų kraujosrūva būna geltonos ar žalios spalvos. Tai lemia tokie junginiai kaip biliverdinas ir bilirubinas; jie susidaro irstant hemoglobinui;
  • Po 10-14 dienų iš kraujosrūvos telieka geltonai ruda ar rusva dėmelė.

Kai kraujosrūva tapo šviesiai rudos spalvos, vadinasi, ji jau ima nykti. Dauguma mėlynių pilnai išnyksta 2 savaičių bėgyje.

Registracija konsultacijai

Kada kraujosrūvos turėtų sukelti nerimą?

Dažniausiai kraujosrūva yra toks reiškinys, dėl kurio tikrai nereikėtų nerimauti. Tipiškai tai tėra paviršinė trauma, kuriai nereikia medikų pagalbos ir žmonės sėkmingai gali jas gydytis namie.

Visgi kai kuriais atvejais rekomenduojama gydytojo konsultacija ir ištyrimas. Vienas iš tokių pavyzdžių - tai hematoma. Tai didelė kraujo sankaupa, kuri „įstringa“ tarp minkštųjų audinių ir dažniausiai atsiranda dėl didelės traumos. Hematomos atveju organizmas negali pats „susitvarkyti“, priešingai negu kraujosrūvos ar nedidelės traumos atveju. Todėl hematoma išlieka tokios pat spalvos, dydžio, konsistencijos ir sukelia skausmą netgi praėjus kelioms dienoms po traumos. Tokiu atveju gydytojo konsultacija reikalinga ne tik dėl detalaus ištyrimo (pvz., ar tos traumos metu nebuvo pakenkti dar ir kiti organai), bet ir dėl gydymo taktikos. Gydymas priklauso nuo to, kurioje vietoje atsirado hematoma, kokio ji dydžio ir dėl ko atsirado.

Kiti nerimą keliantys požymiai, dėl kurių reikėtų apsilankyti pas gydytoją:

  • Nutirpsta ranka ar koja;
  • Raumens, sąnario ar visos galūnės funkcijos sutrikimas;
  • Vis didėjanti kraujosrūva;
  • Kraujosrūva savaime atsiranda toje pačioje vietoje;
  • Kraujosrūva neišnyksta po 2 savaičių;
  • Mėlynė atsirado prie sulaužyto kaulo;
  • Mėlynė veido, kaklo srityje;
  • Regos sutrikimai;
  • Atsiranda be jokios priežasties pilvo, galvos, liemens srityje (tai gali byloti apie vidaus organų pakenkimą).

Kaip pagreitinti gijimą?

Šalčio kompresai gali paskatinti mėlynės gijimą.

Dažnu atveju žmonės nori pagreitinti mėlynės išnykimą ir sumažinti su ja susijusį skausmą. Žemiau išvardinsime veiksmingiausias priemones, kurios yra nesudėtingos ir jas galima taikyti namie.

Šaltis

  • Vienas iš pirmutinių metodų, kuriuo galima pagreitinti mėlynės išnykimą- tai pridėti šaltį prie pažeistos vietos. Tam tinka, pvz., šaldytų daržovių maišelis.
  • Metodas: šaltą objektą įvyniokite į rankšluostį ir pridėkite ir sumuštos vietos. Negalima tiesiogiai pridėti šalto objekto ir pažeistos vietos, nes tai gali pabloginti situaciją.
  • Pridėjus šaltį prie sužeidimo vietos, mažėja kraujavimas ir patinimas. Tai padeda išvengti didelės mėlynės atsiradimo, nes išteka mažiau kraujo ir mažėja aplinkinis uždegimas.

Specialūs kremai

  • Daug žmonių sutinka, jog kremai su arnika, kvercetinu, vitaminu B3 ar vitaminu K padeda greičiau mėlynėms sugyti.
  • Galima naudoti ir nereceptinius vaistus nuo skausmo, pvz., paracetamolį, kitus nesteroidinius vaistus nuo uždegimo. Jie veiksmingai mažina skausmą ir uždegimą, kuris atsiranda aplink kraujosrūvą. Rekomenduojama vengti aspirino, nes jis gali didinti kraujavimą.
  • Tam tikrais atvejais reikia vengti ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, pvz., kai mėlynės atsiranda po operacijos, ar kai vienu metu yra daug mėlynių. Šiais atvejais minėti vaistai irgi gali padidinti kraujavimą. Prieš vartojant bet kokius vaistus, pasitarkite su gydytoju.

Tvarsčiai

  • Jeigu pirmosiomis dienomis sužeistą vietą sutvarstysite minkštu elastinius tvarsčiu, mėlynė ir dėl jos juntamas diskomfortas bus mažesnis
  • Tvarstis turėtų būti standus, bet ne kietas. Tirpimas, „skruzdėlyčių bėgiojimas“ ar padidėjęs diskomfortas reiškia, jog tvarstį reikia atlaisvinti ar išvis nuimti.

Pakelkite sužeistą galūnę

Sužeistos galūnės pakėlimas turi tokį patį efektą, kaip ir šalčio pridėjimas. Tai neleidžia mėlynei išdidėti. Pakelti galūnę reikia iki tokio lygio, kad būtų patogu.

Kada reikia pasikonsultuoti su gydytoju?

Visais atvejais, kai kraujosrūva atsiranda be priežasties, reikalinga gydytojo konsultacija ir ištyrimas.

Gydytojo konsultacija ir apžiūra reikalinga šiais atvejais:

  • Įtariamas lūžęs kaulas;
  • Sąnario, galūnės, raumens funkcijos netekimas;
  • Didėjantis skasumas;
  • Mėlynė atsinaujina toje pačioje vietoje;
  • Mėlynės atsiranda be priežasties;
  • Mėlynė neužgyja per 2 savaites;
  • Dėl mėlynės sutrinka regėjimas.

Pacientai, vartojantys receptinius vaistus, kurie slopina kraujo krešėjimą (pvz., varfariną) turėtų iškart pasikonsultuoti su gydytoju, jeigu nukrinta ar kitaip susižeidžia.

Gydytojo konsultacijos metu įvertinama, ar pacientas neturi kokios nors kitos rimtos priežasties, dėl ko atsiranda mėlynės.

Retais atvejais kraujosrūvos gali byloti apie:

  • Kraujo krešėjimo ligas, pvz., hemofiliją;
  • Sulūžusius kaulus;
  • Kai kuriuos onkologinius susirgimus;
  • Kepenų ligas.

Apibendrinimas

Mėlynės, laikui bėgant, keičia spalvą. Tai normali gijimo dalis. Jeigu mėlynė niekaip negyja, didėja ar prisideda kiti lydintys reiškiniai, reikalinga gydytojo konsultacija. Dažniausiai mėlynės išnyksta 2 savaičių bėgyje.